Žvejyba – lietuvių nacionalinis hobis?

Ingrida Vobolevičienė

Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai žvejams mėgėjams Lietuvoje išduota 407 tūkstančiai leidimų – daugiau nei bet kada per praėjusį dešimtmetį. Palyginti su 2008-2011 m., šis skaičius išaugo apie 5 kartus.

Pagrindinės žaibiško augimo priežastys, pasak ministerijos atstovų: supaprastinta galimybė įsigyti mėgėjų žvejybos leidimus ir gerėjanti žuvų išteklių būklė. 2015 m. upėse ir ežeruose uždraudus verslinę žvejybą, bendra žuvų biomasė vidutiniškai padidėjo apie pusantro karto, Kauno mariose – apie 4 kartus.

Tai, kad septintadalis gyventojų šiemet įsigijo žvejybos leidimus paaiškina kitą įspūdingą rodiklį.  Švedijos nevyriausybinės organizacijos „Coalition Clean Baltics“ (CCB) duomenimis Lietuvoje 2016 m. žvejai mėgėjai pagavo daugiausiai lašišų Baltijos šalyse – net dvigubai daugiau nei jų kolegos iš Latvijos.

2016 m. duomenys. Šaltinis: „Coalition Clean Baltics“

Absoliuti dauguma mėgėjų sužvejojamos žuvies pagaunama šalies upėse ir ežeruose; tik apie 7 proc. laimikio pagaunama Baltijos jūros pakrantėse.

Deja, ne visais atvejais žvejojama tvarkingai.  Vien per akciją „Lašiša 2018” vykusią šių žuvų neršto laikotarpiu (rugsėjį – lapkritį) Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai nustatė 321 pažeidimus, t.y. beveik 8 proc. visų tikrintų žvejų mėgėjų.  CCB duomenimis, Lietuvoje 2016 m. jūroje ir upėse nelegaliai sugauta atitinkamai sugauta atitinkamai 29 ir 580 lašišų.

Lietuva stengiasi palaikyti savo žuvų populiaciją periodiškai išleisdama nelaisvėje užaugintą mailių į vidaus vandenis.  Nuo 1956 m. į Lietuvos upes išleista 50,8 tonų į Raudonąją knygą įtrauktų upinių ungurių lervučių, vadinamų stiklo unguriukų.  Iš visų Lietuvos upių tik Žeimenoje ir jos intakuose Meroje bei Sarijoje aptinkamos grynai laukinės lašišų populiacijos.  Kitose upėse – Neryje, abejose Šventosiose, Vilnioje, Dubysoje, Siesartyje, Širvintoje ir Vokė – gyvena mišrios populiacijos.