Nuo 1992 m. darbe žuvo ar sunkiai sužeista daugiau žmonių nei gyvena Alytuje

BNS Spaudos centro informacija

Lietuvoje darbe sužalotų ar žuvusių žmonių skaičius nuo 1992 metų iki dabar jau viršijo viso Alytaus miesto gyventojų skaičių ir siekia apie 83 tūkst.  Pastarųjų metų tendencijos taip pat nelabai džiugina: Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį darbovietėse įvyko 52 sunkūs kūno sužeidimai, o tai yra 69,3 proc. 2017 m. skaičiaus.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenys

Draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovės Jevgenijos Krikščiūnės teigimu, finansine prasme pagrindinis skirtumas tarp įvykio darbe ir buityje yra nedarbingumo išmokos dydis. Nelaimingam įvykiui atsitikus buityje, už pirmas dvi nedarbo dienas nuo 80 proc.  kompensaciją moka darbdavys, o už likusį periodą – „Sodra“. Jei nustatoma, kad nelaimingas įvykis nutiko darbo metu – nuo pirmos nedarbingumo dienos „Sodra“ kompensuoja 100 proc. darbo užmokesčio.

BTA skyriaus vadovė pripažįsta, kad teko neoficialiai girdėti nemalonių patirčių, kuomet darbdaviai stengiasi nuslėpti tikrąsias nelaimingų įvykių ar traumų aplinkybes ir bando įkalbėti darbuotojus kreiptis į medikus ne darbo metu, prisiimti atsakomybę sau, taip nusiskriaudžiant finansiškai.

„Tai yra nesąžiningas, nepagarbus požiūris į darbuotoją ir jis neturėtų būti toleruojamas. Kita vertus, jau minėtas žmonių mobilumas skatina ieškoti papildomų instrumentų, kurie galėtų padėti įmonėms panašiose situacijose: tai ir darbdavio civilinės atsakomybės draudimas dėl žalos darbuotojams, nelaimingų atsitikimų draudimo nuo traumos, draudimo neįgalumo ar net mirties atveju įsigijimas, taip pat aktualus ir sveikatos draudimas“, – sako J. Krikščiūnė.