Žmonijos ekologinis pėdsakas: ne vien blogos naujienos

 | Marcusas Robertsas

Neseniai mokslininkų komanda iš 8 universitetų ir Laukinės gamtos apsaugos organizacijos
(Wildlife Conservation Society) žurnale Nature Communications paskelbė globalaus žmogaus
veiklos poveikio gamtinei aplinkai tyrimų rezultatus.

Žurnale skelbti mokslininkų atradimai
grindžiami plačios publikacijos medžiaga ir išsamiais žemėlapiais, vaizduojančiais kintantį mūsų poveikį Žemei; su šia medžiaga galite susipažinti čia: http://wcshumanfootprint.org.

Esminis atradimas – mūsų poveikis gamtinei aplinkai yra ekstensyvus, tačiau to poveikio tempas yra mažesnis nei ekonomikos ar populiacijos augimo tempas. Nuo 1993 m. iki 2009 m. pasaulyje gyvenančių žmonių skaičius išaugo 23 procentais, pasaulio ekonomika – 153 procentais, tačiau per tą laiką žmonijos padarytas poveikis aplinkai sustiprėjo tik 9 procentais.

Tyrimui vadovaujančio mokslininko iš Šiaurės Britų Kolumbijos universiteto dr. Oscaro Venterio nuomone, „mes efektyviau naudojame gamtos išteklius“, ir šitai, neabejotina, yra gerai.

Vis dėlto sunku paneigti, kad mūsų poveikis aplinkai ekstensyvus: Dr. Jamesas Watsonas iš Kvinslendo universiteto ir Laukinės gamtos apsaugos organizacijos, atlikto tyrimo bendraautorius, sakė: „Mūsų sudaryti žemėlapiai rodo, kad dabar trys ketvirtadaliai planetos yra reikšmingai pakeisti, o 97 procentai Žemės teritorijų, kuriose gyvena daugiausiai įvairiausių rūšių, yra labai rimtai pakeistos. Todėl nėra ko stebėtis, kad biologinę įvairovę ištiko krizė.

Įdomu, kad kai kurios augančios ekonomikos šalys net šiek tiek sumažino poveikį aplinkai – būtent tos šalys, kuriose „puikiai veikia valdžios struktūros“ ir kurios „sparčiau urbanizuojasi“. Ir taip yra nepaisant „tarptautinės prekybos padarinių“. Taigi, kaip parodė tyrimas, jeigu norime valdyti savo poveikį aplinkai, turime telkti žmones miesteliuose ir miestuose, taip ribodami infrastruktūros poveikį; taip pat turime remti sąžiningas, atsakingas vyriausybes, gebančias tuos poveikius aplinkai reguliuoti.

Be šių politinių iniciatyvų mokslininkų sudaryti žemėlapiai bus naudojami „laukinėms“, todėl saugotinoms vietoms nustatyti, taip pat vietoms, kuriose dar galima atkurti buvusias jų funkcijas ir atgaivinti ekosistemas.

Taigi žmonių skaičiaus augimas nebūtinai sietinas su žala aplinkai. Gyvybiškai svarbu ne mūsų skaičius, bet kiekvieno iš mūsų daromas poveikis. Kaip rodo šis tyrimas, tas poveikis gali būti visai sumažintas arba net panaikintas.