Kodėl visi pasaulio žemėlapiai yra klaidinantys | Vox

Spauskite čia, jei norite perskaityti vaizdo įrašo transkriptą.

.

Jei norėčiau paversti šį rutulį plokščiu žemėlapiu, prisieis jį perkirpti. Kad gaublys taptų stačiakampiu, aš turėsiu ne tik jį supjaustyti, bet ir ištempti – taip, kad valstybės staiga ims atrodyti ganėtinai šleivos. Ir net po to, panašu, nepavyks priversti jo gražiai gulėti. Būtent tai yra amžina žemėlapių kūrėjų dilema: sferinio paviršiaus negalima pavaizduoti kaip plokštumos be tam tikrų iškraipymų. Šis vaikinas jau seniai tai įrodė matematiškai.

Maždaug nuo 1500-ųjų matematikai pradėjo kurti algoritmus, kad paversti Žemės rutulį kažkuo plokščiu. Tam jie naudoja procesą, vadinamą projekcija. Gaminant stačiakampius žemėlapius populiaru naudoti cilindrines projekcijas.  Įsivaizduokite, kad apsukate žemės rutulį teoriniu cilindru ir perkeliate kiekvieną rutulio tašką tiesiai ant cilindro paviršiaus. Dabar nuimkite cilindrą ir gausite plokščią stačiakampį žemėlapį.

Bet jūs taip pat galėtumėte projektuoti Žemės rutulį ant kitų objektų, o tai, kokią projekciją pasirinks žemėlapių sudarytojas, nulems tai, kaip žemėlapis atrodys išlygintas. Ir čia kyla didžioji problema: kiekviena iš šių projekcijų turi savo formos, atstumo, krypties ir žemės ploto trūkumus. Tam tikros žemėlapio projekcijos gali būti klaidinančios arba labai naudingos, žiūrint kam jūs jas naudojate.

Štai pavyzdys: šis žemėlapis vadinamas Mercatoro projekcija. Tikriausiai su šiuo žemėlapiu susipažinote mokykloje. Tą pačią projekcija taip pat naudoja „Google Maps“. Mercatoro projekcija yra populiari dėl kelių priežasčių.  Pirma, ji iš esmės išsaugo šalių formas. Brazilija Žemės rutulyje yra tokios pat formos kaip Brazilija Mercatoro projekcijoje.

Tačiau pirminis Mercatoro projekcijos tikslas buvo jūrų navigacija – pagal ją pagaminti žemėlapiai išsaugo kryptį. Tai yra didelis pliusas, jei jūs bandote plaukti vandenynu, vadovaudamiesi tiktai kompasu. Mercatoro projekcija buvo suprojektuota taip, kad linija, nubrėžta tarp dviejų žemėlapio taškų, turėtų tikslų kampą, kuriu reikia plaukti, norint įveikti tikrąjį atstumą tarp tų taškų. Pažvelgę į gaublį, pamatysite, kad ši linija nėra trumpiausias maršrutas, tačiau ji leidžia užtikrintai plaukioti po vandenynus.

Gerardus‘as Mercatoras, XVI amžiuje sukūręs garsiąją projekciją, sugebėjo išsaugoti kryptį, keisdamas atstumą tarp platumos linijų, tuo pačiu brėždamas jas tiesias ir taip sudarydamas stačių kampų tinklelį.

Bet Merkatoro projekcija sukūrė naujas problemas. Šis metodas labai „apsirinka“ kai kalbame apie teritorijų dydį. Pažvelkite į Afrikos dydį ir palyginkite jį su Grenlandijos. Mercatoro žemėlapyje šios teritorijos atrodo maždaug tokio pat dydžio, tačiau jei pažiūrėsite į tikrąjį Grenlandijos dydį gaublyje, pamatysite ją esant keletą kartų mažesne už Afrika. Tiesą sakant, mažesnę 14 kartų.

Jei ant Žemės rutulio pažymėsime keletą tokio paties dydžio taškų ir projektuosime juos ant stačiakampės plokštumos pagal Mercatoro projekciją, pamatysime, kad apskritimai išlaiko apvalią formą, tačiau tolydžio didėja artėdami prie polių. Kai kurie šiuolaikiniai Mercatoro projekcijos kritikai tvirtina, kad šis netikslumas įtvirtina imperialistinį požiūrį į Europos dominavimą pietiniame pusrutulyje.

Taigi, jei norėtumėte pamatyti žemėlapį, kuriame tiksliau parodytas žemės plotas, galite naudoti Gall-Peterso projekciją, dar vadinamą vienodo ploto žemėlapiu. Pažvelkite į Grenlandiją ir Afriką dabar. Dydžių atitikimas yra daug tikslesnis nei naudojant Mercatoro projekciją. Tačiau dabar akivaizdu, kad visiškai iškraipytos šaliių formos. Vėl pažvelkime į taškus ir pamatysime, kaip Gall-Peterso projekcija išsaugo plotą, bet visiškai iškraipo formą.

Septintojo dešimtmečio pabaigos įvykiai iš esmės pakeitė žemėlapių sudarymo prasmę ir tai, kaip mes galvojame apie projekcijas. Palydovai skriejantys aplink mūsų planetą pradėjo siųsti padėties ir judesio duomenis mažiems imtuvų blokams visame pasaulyje.

Ši pasaulinė padėties nustatymo sistema (GPS) panaikino popierinių žemėlapių poreikį jūros ir dangaus kelionėms. Žemėlapių projekcijų pasirinkimus nustojo lemti navigacija; vis daugiau dėmesio yra skiriama estetikai, dizainui ir pateikimui. Mercatoro žemėlapis, tas gyvybiškai svarbus iki-GPS navigacijos įrankis, buvo nustumtas į užmarštį.  Bet ne visiškai.

Dauguma internetinių žemėlapių įrankių, tokių kaip „Google Maps“, iki šiol naudoja Mercatoro projekciją. Priežastis aiški: Mercatoro žemėlapiai suteikia galimybę išsaugoti formą ir kampus bei padaro vaizdą tikslesnį mažu atstumu. 90 laipsnių posūkis į kairę žemėlapyje yra 90 laipsnių posūkis į kairę gatvėje, kuria važiuojate.

Merkatoro projekcija vis dar leidžia pasiekti mažiausią įmanomą nuokrypį mažu atstumu. Tačiau kurdami pasaulio žemėlapius kartografai jau retai naudojasi Merkatoro išradimu. Dauguma šiuolaikinių kartografų renkasi ne stačiakampes projekcijas, pateikiančias kompromisą tarp dydžio ir formos iškraipymo. 1998 m. Nacionalinė geografijos draugija  (National Geographic Society, angl.) nusprendė naudoti Winkelio trigubą projekciją dėl malonios dydžio ir formos tikslumo pusiausvyros.

Tačiau tai nepakeičia fakto, kad nei vieną projekcija nėra teisinga. Kartografai ir matematikai sukūrė didžiulę turimų projekcijų biblioteką, kurių kiekviena siūlo vis kitokį požiūrį į planetą ir yra naudinga skirtingoms užduotims atlikti.  Tačiau geriausias būdas pamatyti, kaip Žemė atrodo iš tikrųjų, vis tiek yra pažvelgti į Žemės rutulį. Jei tik naudojame plokščius žemėlapius susiduriame su vienokiais ar kitokiais projekcijų iškraipymais. Tiesiog nepamirškite, nėra vieno teisingo žemėlapio.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close