Vėluodama Europa stoja į lenktynes su laiku

 | Shannona Roberts

Laikrodis tiksi Europai, pagaliau pradedančiai rimtai žiūrėti į savo demografinius iššūkius. Europos Komisija neseniai paskyrė Kroatijos atstovę Dubravka‘ą Šuica viceprezidente Demokratijai ir Demografijai. Savo misiją pristatančiame kreipimesi ji taip apibūdina jos ateinančius penkerius metus laukiantį darbą: „užtikrinti, kad Europa suprastų ir reaguotų į vieną giliausių savo iššūkių: demografinius pokyčius“.

Šiuo metu Europos gyventojai yra vieni seniausių pasaulyje; europiečių medianinis amžius (t.y. amžius, dalinantis visus gyventojus į dvi lygias dalis) yra 43 metai. Jungtinės Tautos prognozuoja (.pdf), kad nuo 2021 m. – kitaip tariant, nuo kitų metų – Europos gyventojų ims mažėti. Natūralus europiečių prieaugis, tiesa, tapo neigiamas jau 2015 m., tačiau dabar nuslūgo ir migracijos banga iki šiol kompensavusi gyventojų skaičiaus mažėjimą.

Darbingo amžiaus (20–64 metų) gyventojų skaičius Europoje pasiekė aukščiausią tašką 2010 m., o iki 2035 m., prognozuojama, jis sumažės penkiasdešimčia milijonų. Tai reiškia mažesnes mokesčių įplaukas, mažesnę paklausą ir lėtesnę ekonomiką. Kiekvieną vyresnį nei 65 metų asmenį išlaikyti teks viso labo dviem dirbantiems žmonėms. Dienraštis „Financial Times“ neseniai aptarė ekonominius tokių drastiškų pokyčių padarinius – tikrai verta peržiūrėti jų diagramas.

* Suminis gimstamumo rodiklis rodo vaikų skaičių, kuriuos vidutiniškai per gyvenimą pagimdo moteris. Apskritimų dydžiai rodo santykinius populiacijų dydžius. Šaltiniai: CIA World Factbook 2018, Pasaulio Bankas, wikipedia.org

Kai kuriose Europos šalyse situacija yra blogesnė nei kitose. Visoje Pietų Europoje gimstamumas yra vos 1,37 vaiko moteriai, daug mažiau nei 2,1 vaiko reikalingo norint išlaikyti pastovų gyventojų skaičių. Portugalija, Graikija, Italija ir Ispanija yra tarp mažiausią gimstamumą turinčių šalių pasaulyje; prognozuojama, kad Ispanija ir Italija iki 2050 m. praras daugiau nei ketvirtadalį darbingo amžiaus žmonių.  Rytų Europos šalių, tokių kaip Bulgarija, Latvija ar Lietuva demografiniam tvarumui didžiausią pavojų kelia darbingo amžiaus gyventojų emigracija; be to jos taip pat nepasižymi aukštu gimstamumu.

Kažkas negerai, kai žmonės neturi vaikų, bet kas? Ekonomistas Stefano Scarpetta, EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorius mano, kad padėtį pagerintų pigesnė vaikų priežiūra (darželiai ir kt.), leidžianti moterims grįžti į darbą susilaukus kūdikio. Tačiau ar Europos moterys iš tikrųjų norės, kad jų vaikus auklėtų „pigesnė“ vaikų priežiūros sistema?

Galbūt lanksti darbo rinka yra geresnis atsakas į senėjančios visuomenės iššūkius? […] Kodėl nepasiūlius tarpinių sprendimų mamoms, kurios nori dirbti, bet kurioms taip pat svarbu vaidinti esminį vaidmenį savo vaikų auklėjime bei sukurti jaukius namus. Labai svarbu, kad namuose atliekami darbai būtų visuomenės vertinami – kaip, beje, ir juos atliekančios moterys.

Lygiai taip pat, vyresni darbuotojai gali nenorėti (ar nepajėgti) dirbti visą darbo dieną. Lankstesnis grafikas galėtų jiems padėti jaustis geriau ir būti produktyvesniais. Mūsų laikais daugelis kompanijų stengiasi atsižvelgti į savo darbuotojų įvairovę – tiek motinos, tiek vyresnio amžiaus žmonės turėtų būti laikomi šios įvairovės dalimi, o jų įgūdžiai vertinami.

Tuo pačiu atrodo netikslinga versti mažų vaikų motinas jaustis kaltomis, jei jos augina vaikus, o nedalyvauja darbo rinkoje. Juk jos, galų gale, gimdo ir augina kartą, nuo kurios didele dalimi priklauso mūsų darbo rinkų ateitis. Jei jos turės laiko ir palaikymo, gerai atlikti savo darbą, ateinanti karta bus geresnė ir produktyvesnė, mažiau nusikalstanti ir mažiau reikalaujanti socialinės paramos.

Su vyresniais darbuotojais, galbūt, yra atskira istorija. Didžioji Europos dalis turi pergalvoti ar realu išlaikyti dabartinį (ar vos šiek tiek pakeltą) išėjimo į pensiją amžių ir tuo pačiu neužkrauti pernelyg sunkios naštos jaunoms šeimoms. Kita vertus, vėlesnis pensinis amžius neturėtų užkirsti kelio žmonėms, prireikus, gauti valstybės paramą, ištikus ligai ar kitai nelaimei.

Kaip jau minėjau, demografinės tendencijos iškelia daug daugiau klausimų, nei duoda atsakymų.  Ir laikas, šiuo atveju, nėra Europos sąjungininkas.

Shannona Roberts yra viena iš tinklaraščio mercatornet.com demografijos rubrikos redaktorių. Rašymą demografijos tema, Shanon derina su kita aistra – savo šeima. Ji yra trijų vaiku mama ir gyvena Ouklende, Naujojoje Zelandijoje.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close