Nauja knyga apie Vatikano gėjų mafiją. Šlamštas su krislu tiesos

 | Jackas Valero

Savo neseniai išleistoje knygoje „Vatikano spintoje: galia, homoseksualumas, veidmainystė“ (In the Closet of the Vatican: power, homosexuality, hypocrisy, angl.) prancūzų gėjų aktyvistas Fredericas Martelis teigia, kad dauguma Vatikano kunigų, vyskupų ir kardinolų yra homoseksualūs. „Iki 80 procentų,“ sako vienas iš pagrindinių knygos šaltinių, buvęs kunigas Francesco’as Lepore, palikęs kunigystę dėl savo homoseksualaus gyvenimo būdo.  Tiesa, kiti knygoje cituojami žmonės mini mažesnį skaičių – apie 40–50 proc.

Vatikanas knygoje vaizduojamas kaip pakrikusi vieta, kurioje gausu seksualiai aktyvių kunigų ir vyskupų, besinaudojančių eskortų paslaugomis, ir suktai uždengiančių savo nuodėmes. Martelio teigimu, homoseksualai Vatikane tai ne keletas baltų varnų, disidentų judėjimas ar masonų ložė Šventojo Sosto viduje – tai sistema. Sistema, pagrįsta sąskaitų suvedinėjimais, kerštu, gandais ir paskalomis. […]

Kaip visa tai vertinti? [Pirmiausiai] Martelio skaičiai apima „praktikuojančius homoseksualus“, „homofilus“, „neaiškius“ (unstraight, angl.), […] „abejojančius“ arba tiesiog „tūnančius spintoje“. „Homofilais,“ pavyzdžiui vadinami tie, kurie turi daug homoseksualių draugų. „Neaiškūs“, pasak paties autoriaus, yra „neologizmas, apibūdinantis homoseksualius, bet susilaikančius asmenis“. Atrodo, kad į savo galutinį skaičių Martelis įtraukė ir tuos, kurie ištikimai laikosi celibato įžado. […]

Išskyrus keletą įvardintų asmenų, daugelis knygos teiginių yra paremti užuominomis ir gandais.  Dėl to joje nurodomi skaičiai labai lengvai gali būti išpūsti. Be to, keletas apkaltintų žmonių jau yra mirę ir negali apsiginti.

Bet knygos nešama žinia yra didesnė. Marteliui gėjų klausimas yra Bažnyčios esmė, ir visi nauji iššūkiai Bažnyčiai turi būti matomi per homoseksualumo prizmę. Be šio rakto, anot autoriaus, neįmanoma suprasti naujausios Vatikano istorijos: enciklikos „Humanae Vitae“ ir priešinimosi jai, kunigų pašaukimų krizės, Bažnyčios skepsio apie prezervatyvus kaip kovos su AIDS priemonę, Vatikano bankų skandalų, Vatileaksų… Viskas Vatikane yra apie gėjus ir gėjai Vatikane yra viskas.

Galbūt pagrindinė knygos problema yra tai, kad Martelis nesupranta kunigų celibato ir laiko jį nepakeliama prievarta, o ne – kaip moko Bažnyčia – vieno žmogaus meilės atsisakymu, norint dovanoti save Dievui ir daugeliui kitų žmonių. Šis ypatingas pašaukimas, beje, skirtas visiems kunigams, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos.

Celibatas, žinoma, yra iššūkis, dažnai reikalaujantis suvaldyti savo aistras. Bet su tuo iššūkiu galima susitvarkyti, ir daugelis tyrimų rodo, kad kunigų asmeninis laimės lygis ir pasitenkinimas „darbu“ yra gerokai didesni nei mediana. […]

Popiežius Pranciškus yra šios knygos herojus, bet Marteliui nesiseka jo perprasti. Ar jis yra gėjų draugas ar priešas? Vieną akimirką jis Vatikane priima transseksualą, o kitą – kritikuoja lyčių ideologiją (gender ideology, angl.). Vieną dieną jis sako homoseksualui, kad Dievas jį myli tokį, koks jis yra, bet kitą dieną jis patvirtina gaires, nurodančias vengti į seminarijas priimti gilių homoseksualių tendencijų turinčius arba  gėjų gyvenimo būdą remiančius jaunuolius. Jis mielai bendrauja su gėjų pora, bet taip pat lengvai pasisako prieš gėjų santuoką. […] Martelis nemato, kad popiežius viso labo seka Šv. Augustino tradiciją, įpareigojančią „nekęsti nuodėmės, bet mylėti nusidėjėlį“, arba kaip dabar sakoma „mylėti asmenį, bet atmesti ideologiją“. […]

Visa tai turint galvoje, Martelio knygoje yra svarbus tiesos krislas apie kunigų ištikimybę [savo pašaukimui] ir tuo pačiu apie Bažnyčios gebėjimą patikimai skelbti savo žinią. Dauguma žmonių Vatikane dirba su dideliu atsidavimu už nedidelį atlygį, tačiau kai kurie iš tiesų gyvena dvigubą gyvenimą, net jei jų nėra tiek, kiek teigia Martelis. Jie skelbia vieną dalyką, bet daro kitą. Jie davė įžadus, bet slaptai jų nesilaiko. Jie prarado savo ištikimybę. Daugelis jų beviltiškai nelaimingi. Aukštos klasės Neapolio eskortas Francesko Mangiacapra, 2018 m. paviešinęs kai kurių Neapolio kunigų lytinį gyvenimą, rašė „kai miegu su turtingais advokatais, svarbiais gydytojais ar apsimetinėjančiais dvasininkais, aš matau, kad jie nėra laimingi“.

„Kunigai ir vyskupai slėpė seksualinės prievartos atvejus“, sako Martelis „dėl savo homoseksualumo ir baimės, kad jis gali būti skandalingai paviešintas. […]. “ Tai rimti kaltinimai. Pranciškus, atrodo, tai supranta. Užuot užsipuolęs kunigus su homoseksualiais polinkiais („jei kas nors siekia Dievo ir yra gėjus, kas aš esu, kad jį teisčiau?“), jis pakartotinai smerkia veidmainystę.

Savo garsiajame 2014 m. Kalėdų kreipimesi, tarp „15 ligų“ jis paminėjo, egzistencinę šizofreniją: „tai yra tų, dviveidiškai gyvenančiųjų liga, kuriai būdinga progresuojanti dvasinė tuštuma, kurios užpildyti negali jokios doktorantūros ar akademiniai titulai.“ O tada pasmerkimas: „jie sukuria savo alternatyvų pasaulį, kuriame neigia viską, ko griežtai moko kitus; jie pradeda gyventi slaptą ir dažnai pasileidusį gyvenimą. Kad išgyti iš šios sunkiausios ligos būtinas ir neišvengiamas gilus atsivertimas.“

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close