Vatikane – komplikuotas santykis su tikrove

 | Samuel'is Gregg'as

Samuel’is Gregg’as. Foto: acton.org

Praėjusio amžiaus trečią ir ketvirtą dešimtmetį buvo madinga progresyviesiems intelektualams ir kairiojo flango atstovams keliauti į Sovietų Sąjungą aiškintis, kaip „iš tikrųjų“ vyksta pirmas pasaulyje didysis komunizmo eksperimentas. Kairėn linkstančio leidinio New Statesman redaktorius Kingsley Martinas 1932-aisiais apstulbęs sušuko: „Visa britų inteligentija yra apsilankiusi Rusijoje.“

Didžioji dauguma grįžo išpūtę akis, patyrę didžiulį įspūdį. Pavyzdžiui, po apsilankymo Rusijoje 1919-aisiais amerikiečių progresyvus žurnalistas Lincolnas Steffensas parašė garsiuosius žodžius: „Pamačiau ateitį, ir joje jau gyvenama.“

Tačiau buvo ir tokių sovietinio komunizmo faktų, kuriuos minėjo tik nedaugelis. Pavyzdžiui, retai buvo kalbama apie Lenino ir Stalino asmenybės kultus, sistemišką režimo terorą, dinamitu sprogdinamas bažnyčias, tūkstančiais žudomus dvasininkus, į kolūkius varomus valstiečius, Didįjį badą, Ukrainoje išmarinusį milijonus, teismus, iš anksto žinant nuosprendį, masinius naikinimus ir egzekucijas, darbo stovyklas, nesiliaujančią propagandą, visus tikinančią, jog viskas gerai, jog kiekviena iškilusi problema – tai diversantų, „kulokų“, išdavikų, caro reakcionierių, baisių Vakarų kapitalistų ir britų žvalgybos darbas.

Visa tai prisiminiau visai neseniai, skaitydamas keistą vyskupo Marcelo Sanchezo Sorondo interviu. Vyskupas gimęs Argentinoje ir jau seniai dirba Vatikane, vadinamosios Popiežiškosios mokslų akademijos ir Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos kancleriu. Ką tik apsilankęs Kinijoje, vyskupas šią komunistinę vienpartinę valstybę pavadino „ypatinga“.

Galėtumėte paklausti, kodėl ypatinga? Na, anot vyskupo Sanchezo, Kinijoje „nėra lūšnynų“ ir „jaunimas nevartoja kvaišalų“. Ir dar jis pasakė, kad  Kinija į klimato kaitos bėdas žvelgia daug rimčiau nei daugelis kitų šalių. Ir galiausiai vyskupas sušuko: „Kinai geriausiai įgyvendina [katalikų] bažnyčios socialinį mokymą.“

Tada ir susimąsčiau, kaip argentinietis vyskupas su katalikiškuoju socialiniu mokymu galėjo suderinti gerai žinomus faktus apie Kinijos komunistinį režimą – priverstinių abortų politiką populiacijos kontrolės tikslais, veikiančias masines darbo stovyklas, niekaip neišsprendžiamas nežabotos korupcijos bėdas, vis stiprėjantį prezidento Xi Jinpingo asmenybės kultą, demokratijos trūkumą, agresyvią poziciją Pietų Kinijos jūroje, Komunistų partijai neva grėsmingų jėgų persekiojimą ir cenzūravimą, vykdomą Viešojo saugumo ministerijos, baisų elgesį su  Nobelio premijos laureatu aktyvistu velioniu Liu Xiaobo, Tibeto žmonių ir kitų etninių mažumų engimą, evangelikų ir katalikų bažnyčių naikinimą.

Beje, Kinijoje, taip pat ir Pekine, yra daugybė lūšnynų. Ir jeigu vyskupas Sanchezas rimtai mano, kad Kinijoje jaunimas nevartoja narkotikų, man belieka (labai geraširdiškai) daryti išvadą, kad vyskupui buvo suorganizuota kelionė po Kiniją lydint atidžiam globėjui; gali būti, kad panašiai po Rusijos provincijas keliavo ir Jekaterina Didžioji, kurios patarėjai nėrėsi iš kailio stengdamiesi, kad ji pamatytų tik tai, kas vadinama „Potiomkino kaimais“ – laikinus statinius, sumontuotus nemaloniai tiesai nuo valdovės akių paslėpti.

Vis dėlto atrodo, kad pastaruoju metu atotrūkis nuo tikrovės yra tapęs Šventojo sosto norma ar bent tendencija žvelgti į pasaulį per aiškiai kairuolišką lęšį.

Pavyzdžiui, 2016-aisiais Popiežiškoji socialinių mokslų akademija, kurios kancleris yra Sanchezas, suorganizavo konferenciją, skirtą 25-osioms Jono Pauliaus II enciklikos Centesimus Annus metinėms pažymėti. Šiame dokumente atsispindi katalikiško socialinio mokymo atvirumas rinkos ekonomikai, kuris buvo prislopęs svaigiomis septintojo dešimtmečio pradžios dienomis ir dekadanso metais arba aštuntąjį dešimtmetį. Dar keisčiau pasirodė tai, kad konferencijoje dalyvavę dviejų valstybių vadovai – Bolivijos prezidentas Evo Moralesas ir tuometinis Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa – buvo kairiojo sparno Lotynų Amerikos populistai, t.y. politikai, iš esmės priešiški daugeliui Centesimus Annus tiesų.

Nepaisant to, kad el pueblo (kaimo liaudies) vardu šie abu vyrai savo šalyse yra gerokai suvaržę žmonių laisvę, jie dar ir karštai rėmė Venesuelos kairįjį autoritarinį režimą, palaikomą Kubos – tą pačią vyriausybę, kuri ne tik sužlugdė Venesuelos ekonomiką, bet ir grasino pritaikyti „neapykantos kurstymo“ įstatymus mėgindami nutildyti vienus iš aršiausių prezidento Nicolaso Maduro kritikų – Venesuelos katalikų vyskupus.

Galima pasvarstyti, ar į vyskupo Sanchezo sudarytą pakviestųjų sąrašą pateko nors vienas kiek menkiau kairuoliškas valstybės ar vyriausybės vadovas. Ir tikrai, konferencijos pobūdį patvirtino paties senatoriaus Barnieʼo Sanderso, amerikietiško kairuoliško populizmo įsikūnijimo, tada siekusio prezidento posto, dalyvavimas. Stebina tik tai, kad konferencijoje nedalyvavo draugas Jeremyʼs Corbynas.

Galėčiau tęsti pasakodamas apie begalinį kairiųjų pažiūrų įžymybių paradą, nuo 2013-ųjų pražygiavusį per Popiežiškąsias akademijas. Turbūt garsiausias dalyvis buvo Paulas R. Ehrlichas – dabar jau senyvas „populiacijos bombos“ koncepcijos šalininkas, kurio Maltusu trenkiančios pranašystės apie masinį badą ir mirtis, ištiksiančias dėl augančio pasaulio gyventojų skaičiaus, kažin kaip ėmė ir neišsipildė. Tačiau atrodo, kad Ehrlicho pranašysčių mokslinis paneigimas nebuvo kliūtis jam sudalyvauti pirmiausiai mokslininkams skirtoje konferencijoje.

Taip pat verta paminėti, kad visa tai pinama su keistomis ir aiškiai neišsakytomis Jungtinių Valstijų paralelėmis. Neseniai paskelbtame savo interviu vyskupas Sanchezas sakė, jog Kinijoje „ekonomika neužgožia politikos, kaip kad yra Jungtinėse Valstijose, kaip kad pasakytų patys amerikiečiai.“ […]

Dar kartą pabrėžiu, kad vyskupo Sanchezo teiginius sunku suderinti su faktais. Kiekvienas, nors kiek susipažinęs su nesena Kinijos istorija, žino, jog nuo Deng Xiaopingo laikų Kinijos vadovai didžiausią dėmesį skyrė kuo spartesniam ekonomikos vystymui; ekonominis augimas jau nuo seno yra režimo savisaugos prioritetas. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių Pekinas ir daugybė kitų Kinijos miestų nuolat kenčia nuo pramonės sukeliamo smogo. Štai tiek galima pasakyti apie Kinijos įsipareigojimus klimatui.

Kita vertus, Jungtinėse Valstijose 2006 – 2016 m. ekonominės laisvės sumažėjo.  Išties, prezidentas Trumpas yra aršus laisvosios prekybos sutarčių kritikas. Be to, Amerikos politikai po truputį įklimpo į tokius klausimus, kaip tapatumo politika, nacionalistų ir kosmopolitų debatai ar nuolatiniai ginčai dėl įvairiausių socialinių klausimų, pradedant abortais ir baigiant genderistine ideologija, ką jau kalbėti apie rūpesčius dėl ekonomikos.

Vis dėlto tokie specifiniai vyskupo Sanchezo samprotavimai apie pasaulio reikalus yra simptomiški – akivaizdu, jog per pastaruosius penkerius metus iš Vatikano išgaravo tikslumo ir faktų tikrinimo poreikis. Šventojo sosto reputacijai nepadeda ir tai, kad kai kurie Vatikano žmonės viešojoje arenoje skleidžia faktais neparemtas stulbinančiai nenuoseklias nuomones apie pasaulį.

Vyskupo Sanchezo tvirtinimas, jog Kinija yra vienas iš svarbiausių katalikiškosios socialinės doktrinos šalininkių, yra atvirai piktinantis. Toks teiginys įžeidžia tuos katalikus ir kitus krikščionis, kurie  skaudžiai kentėjo dėl tikėjimo nuo režimo, kuris ir dabar ideologiškai susijęs su ateistiniu materializmu. Bet kokioje organizacijoje, rimtai žvelgiančioje į tikrovę, tokios pastabos, tikėtina, baigtųsi tuo, kad jas išsakęs asmuo iš viršesnių pareigūnų, o gal ir iš dar aukštesnių sluoksnių, sulauktų oficialaus, gal net viešo papeikimo.

Taigi faktas, kad tokie žmonės kaip vyskupas Sanchezas, rodos, jaučiasi galintys taip kalbėti ir veikti, daug ką pasako apie šiomis dienomis Vatikane tvyrančią atmosferą. O katalikų bažnyčioje didžiausia atsakomybė už taip susiklosčiusią situaciją krinta į vieno konkretaus žmogaus pašto dėžutę.

Ar jis nutars imtis kokių nors priemonių, geriausiu atveju, nežinia.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close