Kam turime dėkoti už Vasario 16-ąją?

Ingrida Vobolevičienė

Atrodo neseniai šventėme Nepriklausomybės šimtmetį, o rytoj moderniajai Lietuvai jau sueis 101-eri metai.  Ta proga – žvilgtelėjus į garsiąją Vasario 16-osios Akto signatarų nuotrauką – sukirbėjo klausimas: iš kur kilę žmonės, kuriuos galime vadinti Lietuvos tėvais įkūrėjais?

Gimusi ir augusi Marijampolėje, esu girdėjusi, kad būtent Suvalkija padovanojo Lietuvai daugybę priešaušrio ir „Aušros“ laikotarpio šviesuolių.  Vien Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje prieš daugiau nei šimtą metų mokėsi net šeši Nepriklausomybės Akto signatarai (Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Pranas Dovydaitis, Petras Klimas, Justinas Staugaitis ir Jonas Vailokaitis).

Vis dėlto, greita paieška internete privertė pakeisti išankstinį nusistatymą: tiek aukštaičiai, tiek žemaičiai savo indėliu į Nepriklausomybės atkūrimą nenusileidžia suvalkiečiams! Iš Žemaitijos kilę taip pat šeši signatarai –Mykolas Biržiška, Stanislovas Narutavičius, Jonas Smilgevičius, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys ir  Kazimieras Šaulys. Jeigu prie žemaičių pridėtume ir Latvijos pajūrio miestelyje, Paviluoste gimusį Kazimierą Bizauską – šie sudarytų gausiausią „delegaciją“ Lietuvos Taryboje.

Kitas signatarais gausus Lietuvos kraštas: Pasvalio – Biržų – Rokiškio trikampis.  Iš čia kilę trys tėvai įkūrėjai: Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis, Jokūbas Šernas ir Jonas Vileišis.  Dar du aukštaičiai Lietuvos Taryboje – dabartiniame Ukmergės rajone gimęs Antanas Smetona bei iš dabartinio Anykščių rajono kilęs Steponas Kairys.  Jei iki aukštaičių „pritempsime“ ir Krėslaukyje, Latvijos – Gudijos pasienyje, gimusį Donatą Malinauską, Aukštaitija bus Lietuvai davusi septynis signatarus.

Kodėl būtent šiose, ganėtinai kompaktiškose vietose gimė visi Lietuvos signatarai?  Atsakymą ko gero galima pamatyti šiuose žemėlapiuose.  Signatarai „užderėjo“ derlingiausiuose Lietuvos kraštuose, kur gyveno daug pasiturinčių ir savo vaikus išlavinti sugebėjusių ūkininkų.  Ko gero vaidmenį suvaidino ir artumas prie Prūsijos – knygnešių ir vakarietiškų idėjų šaltinio.  Pasvalio – Biržų – Rokiškio trikampiui, Karaliaučių, ko gero, atstojo Ryga…  Argi ne nuostabiai iš lietuviškos gamtos ir jos žmonių geresnio gyvenimo siekio iškilo ir pati Lietuvos valstybė?

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close