Už atsiskaitymą kortele – mokestinės lengvatos?

BNS Spaudos centro informacija

Grynieji pernelyg dažnai ir visiškai nepelnytai vaizduojami kaip atgyvenusi visuomeninė blogybė, teigia Lietuvos vartotojų organizacijų aljansui priklausančių asociacijų atstovai. Taip yra todėl, kad viešąjį diskursą finansų temomis formuoja gerai apmokami bankuose dirbantys analitikai ir pačių bankų išlaikomi viešosios informacijos sklaidos centrai. Bankų skleidžiamą propagandą, kuri remiasi vienpusiškai pateikiama žinute apie neva greitą „atgyvenusių grynųjų“ baigtį, vartotojų atstovai vadina „buka“ ir siūlo jai atsispirti pasitelkiant faktus.

Populiarus bankų peršamas stereotipas apie mūsų visuomenės neva ženklų atsilikimą, keičiant grynuosius naujomis atsiskaitymų formomis, taip pat neišlaiko kritikos, paprasčiausiai palyginus Lietuvą su kitomis ES šalimis.

2018 m. duomenys. Šaltinis: Europos centrinis bankas

Skaičiai rodo, kad lietuviai bankinėmis kortelėmis naudojasi vidutiniškai tiek pat, kiek ir kitų Europos šalių gyventojai, pavyzdžiui, net kiek daugiau negu vokiečiai ar italai, ir šiek tiek mažiau kaip airiai ar ispanai. […] Taigi nesame atsilikėliai, kaip kad bandoma mums „įkalti“ į galvas. Panašu, kad bankai riboja žmonėms galimybes naudotis grynaisiais pinigais – masiškai uždaro bankų skyrius, nebeteikia paslaugų grynaisiais, didina įkainius už paslaugas grynaisiais pinigais – vedini labai egoistinės paskatos siekti pelno iš tarpininkavimo žmonėms atsiskaitant už prekes ar paslaugas“, – sako Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė.

Vartotojų organizacijų atstovai pažymi patys tikintys negrynųjų atsiskaitymų nauda. Tačiau, jų nuomone, vartotojams skatinti reikalingos ne bizūno, o meduolio principu pagrįstos priemonės.  Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, naujose elektroninėse pirkimo-pardavimo sandorių apskaitos ir kryžminio patikrinimo sistemose, kurių diegimą Lietuvos verslo įmonėse skubina Valstybinė mokesčių inspekcija, turėtų būti gana paprasta įvesti ir vieną kitą konstantą, rodančią nuolaidą abiems sandorio pusėms – pirkėjui ir pardavėjui, kai sandoris su galutiniu vartotoju vyksta per kasą.

„Tarkime, prekybininkas sutaupytų 1 procentinį punktą nuo mokėtino PVM, jei apmokėta ne grynaisiais, o pirkėjas gautų gyventojų pajamų mokesčio nuolaidą kortele apmokėtos sumos daliai.  Jei kalbama apie mokesčių atskaitas už namų ūkio darbų samdymą, tai kodėl gi neužsibrėžti aukštesnio tikslo – mažinti grynųjų, o kartu ir šešėlinės ekonomikos mastą pasitelkus mokestines paskatas už elektroninių pinigų panaudojimą? Sutaupytas procentinis PVM mokesčio punktas – jau didelė paskata prekybininkui investuoti į mokėjimų terminalo išlaikymą“.

Valstybė, sukurdama tokias paskatas, pradžioje rizikuoja nesurinkti nedidelės dalies mokesčių, tačiau tą kompensuoja ženkliai išaugusiomis pajamomis vėliau, kai vartotojai pajunta elektroninių atsiskaitymų naudą. Mažėjant atsiskaitymų grynaisiais – mažėja šešėlinė ekonomika, nes daugiau sandorių apskaitoma ir atsekama. „Tačiau to turi būti siekiama ne draudimais, pavyzdžiui, varžant grynųjų naudojimą, uždedant sandorio grynaisiais „lubas“ ir panašiomis priemonėmis. Geriau veikia skatinimo priemonės, suteikiančios vartotojui apčiuopiamą negrynųjų naudojimo naudą. Ir tikrai neveikia buka bankininkų kartojama propaganda, lietuviams kalanti į galvą, esą grynieji yra atgyvena ir turime eiti Švedijos keliu (kartu nutylint, kad Švedija yra bene vienintelė šalis pasaulyje, svarstanti gana radikalią visiško grynųjų atsisakymo galimybę). Žmonės jaučia bankų skleidžiamų žinių falšą, vis dar vertina grynųjų privalumus, ir netgi sąmoningai lieka prisirišę prie grynųjų, norėdami nuo bankų priklausyti kuo mažiau“, – pažymi asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas.