Rubin Observatorius gali būti toks galingas, kad jis gali pateikti įrodymų, jog tamsioji medžiaga ir tamsioji energija nėra teisingi visatos ingredientai. Galbūt reikės modifikuoti gravitacijos teoriją, kad būtų galima paaiškinti mus supančią kosmosą.
Pirmiausia, Rubin Observatorius, kuris šiuo metu yra kuriamas Čilėje, Cerro Pachón kalno viršūnėje, pradės veiklą 2025 metais. Jis atliks Visatos ir Laiko Palikimo Tyrimą (LSST), stebėdamas visą matomą pietinį dangų kas kelias naktis per 10 metų. Rubin Observatorius fiksavos iki 1000 dangaus vaizdų kiekvieną tą naktį, suteikdamas mokslininkams naują, įdomų visatos vaizdą ir suvokimą, kaip ji vystėsi.
Antra, Rubin Observatorius, naudodamas savo plačią matymo lauką, atskleis, kaip tamsiosios medžiagos tinklas iškreipia tolimų galaktikų vaizdus. Tai leis mokslininkams geriau nubrėžti šią paslaptingą medžiagą. Be to, nes šis kosminis tinklas, atrodo, traukia galaktikas kartu, o tamsioji energija stumia jas atskirai, tai galėtų atskleisti šio kosminio „krepšinio” detalės ir, taigi, kaip tamsioji energija ir tamsioji medžiaga susipynė formuodamos kosmosą.
Galiausiai, Rubin Observatorius gali padėti nustatyti tikslią kosmologinės konstantos vertę, geriau nubrėžiant nematomą, visatą apimančią tamsiosios medžiagos kosminį tinklą, naudojant gravitacinio lęšio reiškinį, kurį pirmą kartą prognozavo Albertas Einšteinas savo 1915 m. bendrosios reliatyvumo teorijoje. Tai reiškia, kad reikia didelio galaktikų duomenų rinkinio ir bendro iškraipymo vaizdo visame danguje. Čia į pagalbą ateis Rubin Observatorius. Su dideliu matymo lauku, kurį suteikia jo 8,4 metrų teleskopas, įrengtas didžiausia pasaulyje skaitmenine kamera, observatorija galės vizualizuoti didžiules dangaus sritis ir rinkti duomenis apie milijardus galaktikų ir jų formų.