A realistic HD image of a hidden ocean: a puzzle of Saturn's moon

Santrauka: NASA kosminio laivo “Cassini” surinkti duomenys atskleidžia, kad Saturno mėnulyje Mime, kuris garsėja Death Staro panašumu, gali slypėti didžiulis paslėptas vandens vandenynas po jo paviršiumi. Mokslininkai, remdamiesi orbitos pokyčiais, mano, kad po kylačio ledo sluoksnio yra skysto vandens telkinys.

Žymusis Saturno palydovas Mimas, dažnai palyginamas su “Mirties žvaigžde” dėl savo išskirtinio paviršiaus reljefo, gali turėti slaptą gyvybės vilties šaltinį. Naujai atlikti moksliniai tyrimai, remiantis “Cassini” kosminio aparato duomenimis, rodo, kad po Mimaso paviršiumi gali būti slėpinys – milžiniškas skysto vandens vandenynas.

Paryžiaus observatorijos astronomo Valerio Lainey vadovaujama komanda, nagrinėjusi Mimaso orbitos poslinkį artėjant prie Saturno, padarė išvadą, jog po jo įspūdingu paviršiumi gali būti net 70 kilometrų gylio vandenynas, apsuptas 20-30 kilometrų storumo ledo sluoksniu ir ant tvirto uolienų branduolio.

Prieštaravimai, kad Saturno trauka turėtų sukelti akivaizdžius plyšius lediniame Mimaso paviršiuje, jei jame būtų paslėptas vandenynas, nuslopo, nes nauji skaičiavimai rodo galimybę, kad vandenynas susiformavo santykinai neseniai. Ši teorija priverčia mokslininkus, anksčiau abejojusius šios hipotezės tikimybe, persvarstyti savo nuomonę.

Nors kai kurie ekspertai, tokie kaip planetologas Francis Nimmo, vis dar išlieka atsargūs dėl tokių spėjimų, tačiau nuolatiniai atradimai kosmose moko mus būti atviriems netikėtumams. Tyrimų rezultatai atveria naujas galimybes mąstyti apie kitų Saulės sistemos palydovų vandenynų egzistavimą, o Mimaso atradimas gali būti tik vienas žingsnis suprantant mūsų kosminės kaimynystės sudėtingumą.

DUK apie Mimasą ir jo paslėptą vandenyną

Kas yra Mimas?
Mimas – tai Saturno palydovas, panašus į Mirties žvaigždę dėl savo išvaizdos ir paviršiaus reljefo.

Ar tiesa, kad po Mimaso paviršiumi yra vandenynas?
Taip, remiantis NASA kosminio laivo “Cassini” surinktais duomenimis ir naujais moksliniais tyrimais, po Mimaso paviršiumi tikėtina yra didžiulis skysto vandens vandenynas.

Kokio gylio yra šis vandenynas ir koks jo apgaubtas?
Mokslininkų manymu, vandenyno gylis yra apie 70 kilometrų, ir jis yra apsuptas maždaug 20-30 kilometrų storio ledo sluoksniu, kuris gulėjasi ant tvirto uolienų branduolio.

Kodėl anksčiau buvo abejojama vandenyno egzistavimu po Mimaso paviršiumi?
Kritikai teigė, kad jei po ledu būtų vandenynas, Saturno trauka turėtų sukelti lediniame paviršiuje akivaizdžius plyšius. Taip nebuvo pastebėta, tad buvo manyta, jog vandenyno ten nėra.

Kaip paaiškinta, kad paviršiuje nėra plyšių?
Nauji skaičiavimai parodė, kad Mimaso vandenynas gali būti susiformavęs santykinai neseniai, todėl plyšių gali ir nebūti.

Kaip šis atradimas veikia mūsų požiūrį į kitus Saulės sistemos palydovus?
Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad ir kiti Saulės sistemos palydovai gali turėti vandens vandenynus. Tai atveria naujas galimybes mąstyti apie gyvybės egzistavimą kosmose.

Terminų apibrėžimai:
NASA: JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija, atsakinga už šalies civilinės kosmoso programos vykdymą.
Kosminis laivas “Cassini”: NASA kosminis aparatas, kuris buvo paleistas tyrinėti Saturno ir jo palydovų.
Orbitos pokyčiai: Astronominis terminas, nusakantis kūno judėjimo trajektorijos kitimą, dėl gravitacinių jėgų ar kitų veiksnių.
Orbitos poslinkis: Kai kosminis kūnas (šiuo atveju, Mimas) artėjant prie masyvesnio kūno (Saturno) patiria savo orbitos kelio pakeitimus.

Siūlomos susijusios nuorodos:
NASA
Europos Kosmoso Agentūra (ESA)
Žvaigždėtasis Dangus ir Teleskopai (Sky & Telescope) – astronomijos leidinys.

Atkreipkite dėmesį, jog nuorodos buvo pasiūlytos remiantis informacijos tinklalapio sritimi ir jų validumas nebuvo patikrintas iki paskutinio symbolio.