Senoviniai sekvojos medžiai, kurie auga Kalifornijos valstijoje, JAV, yra žinomi dėl savo išskirtinio atsparumo ir ilgaamžiškumo. Kai kurie iš šių medžių gali gyventi iki 2000 metų, o jų aukštis siekia net 115 metrų. Tačiau neseniai mokslininkai atrado dar vieną nuostabų sekvojų savybę, kuri leidžia jiems atsigauti net po labai intensyvių miško gaisrų.

2020 metais Kalifornijoje kilę miško gaisrai padarė didelę žalą Big Basin Redwoods valstybiniam parkui, kuriame auga daugybė senovinių sekvojų. Daugelis medžių buvo stipriai pažeisti, ir atrodė, kad jie nebegalės atsigauti. Tačiau neseniai “Nature Plants” žurnale paskelbto tyrimo duomenimis, kai kurie medžiai pradėjo atgaivinti savo pažeistas dalis, naudodamiesi senais angliavandeniais, kurie buvo sukaupti dešimtmečiais anksčiau.

Šis procesas vyksta dviem etapais. Pirma, medžiai naudoja saulės šviesą, kuri buvo paversta cukrumi dešimtmečiais anksčiau, ir ją panaudoja energijai, reikalingai atgaivinti pažeistas dalis. Antra, medžiai atgaivina pumpurus, kurie buvo paslėpti po žieve šimtmečiais. Šie pumpurai pradeda augti ir vystytis, pakeisdami pažeistas medžio dalis.

Šis atradimas yra svarbus, nes jis rodo, kad sekvojos gali būti atsparesnės miško gaisrams, nei anksčiau manėme. Tačiau kyla klausimas, kiek energijos atsargų medžiai išnaudojo atgaivindami savo pažeistas dalis, ir ar jie galėtų išgyventi kitą intensyvų miško gaisrą.

DUK
Kas yra sekvojos?
Sekvojos yra medžių rūšis, kurios auga Šiaurės Amerikoje, ypač Kalifornijos valstijoje. Jie yra žinomi dėl savo išskirtinio dydžio ir ilgaamžiškumo.

Kas yra angliavandeniai?
Angliavandeniai yra organinės medžiagos, kurios sudaro didžiąją dalį augalų ląstelių. Jie yra pagrindinis augalų energijos šaltinis.

Kaip sekvojos atgaivina pažeistas dalis?
Sekvojos naudoja saulės šviesą, kuri buvo paversta cukrumi dešimtmečiais anksčiau, ir ją panaudoja energijai, reikalingai atgaivinti pažeistas dalis. Be to, jie atgaivina pumpurus, kurie buvo paslėpti po žieve šimtmečiais.

Ar sekvojos yra atsparios gaisrams?
Sekvojos yra natūraliai atsparios gaisrams dėl savo storos žievės savybių, įskaitant ugniai atsparias tanines rūgštis. Tačiau intensyvūs miško gaisrai gali padaryti didelę žalą šiems medžiams.