Visi žinomi gyvi organizmai siejasi su paskutiniu visuotiniu bendru protėviu (PVBP), kuris liudijo Darvininės evoliucijos pradžią. Šis straipsnis nagrinėja PVBP kilmę, sudėtingumą ir jo vaidmenį gyvybės atsiradime.

PVBP: sudėtingas ar paprastas organizmas?
PVBP neatrodo kaip paprastas, pradinis, hipertermofilinis prokariotas, bet greičiau kaip sudėtinga protoeukariotų bendruomenė su RNA genomu, prisitaikyta prie įvairių vidutinio temperatūros diapazonų, genetiškai redundantna, morfologiškai ir metaboliniu požiūriu įvairi. PVBP genetinė redundantija numato paraloginių genų kopijų praradimą besiskiriančiose linijose.

PVBP kilmė ir evoliucija
PVBP kilmės teorijos siūlo, kad pirmieji gyvi organizmai atsirado kaip sudėtingi, savireplikuojantys objektai, iš kurių genetinis kodas atsirado dėl natūralios atrankos. Šios teorijos remiasi “katalitinio uždarymo” arba “kompozicinio paveldo” idėjomis, kurios rodo, kad PVBP pirmtakai buvo sudėtingi, savireplikuojantys objektai.

PVBP gyvenimo sąlygos
Mokslininkai mano, kad PVBP buvo karštą mylintis mikroorganizmas, kuris maitinosi vandenilio dujomis ir gyveno deguonies neturinčiame pasaulyje. Tai sustiprina įsitikinimą, kad PVBP gyveno ankstyvoje Žemės istorijoje, kai aplinkoje buvo karštos ir deguonies neturinčios sąlygos.

DUK
Kas yra paskutinis visuotinis bendras protėvis (PVBP)?
Paskutinis visuotinis bendras protėvis (PVBP) yra teorinis organizmas, nuo kurio kilo visi žinomi gyvi organizmai. Mokslininkai mano, kad PVBP buvo sudėtingas protoeukariotas su RNA genomu, prisitaikęs prie įvairių vidutinio temperatūros diapazonų.

Kodėl PVBP svarbus mokslui?
PVBP svarbus mokslui, nes jis padeda suprasti gyvybės atsiradimo procesą ir evoliuciją. Tyrinėjant PVBP, mokslininkai gali geriau suprasti, kaip atsirado gyvybės formos ir kaip jos vystėsi per milijonus metų.

Kokiomis sąlygomis gyveno PVBP?
Mokslininkai mano, kad PVBP gyveno karštą mylintis mikroorganizmas, kuris maitinosi vandenilio dujomis ir gyveno deguonies neturinčiame pasaulyje. Tai rodo, kad PVBP gyveno ankstyvoje Žemės istorijoje, kai aplinkoje buvo karštos ir deguonies neturinčios sąlygos.

Paaiškinimai
Prokariotas: Paprastas vienaląstis organizmas, kurio ląstelėje nėra branduolio. Prokariotai yra bakterijos ir archejos.
Eukariotas: Sudėtingesnis vienaląstis arba daugialąstis organizmas, kurio ląstelėje yra branduolys. Eukariotai apima grybų, augalų ir gyvūnų karalystes.
RNA genomu: Genominė medžiaga, sudaryta iš ribonukleino rūgšties (RNA) molekulių. RNA yra viena iš pagrindinių genetinės informacijos nešiotojų, kartu su deoksiribonukleino rūgštimi (DNA).
Genetinė redundantija: Organizmo gebėjimas išlaikyti kelias genų kopijas, kurios gali atlikti tą pačią funkciją. Genetinė redundantija padeda užtikrinti, kad organizmas gali išlikti ir funkcionuoti net esant genų mutacijoms ar pažeidimams.