Mokslininkai analizavo mėnulio kristalus, atgabentus iš paskutinės Apollo misijos. Jų analizė rodo, kad mėnulis yra bent 4,46 milijardo metų amžiaus. Nepaisant to, kad mėnulis yra artimiausias Žemės dangaus kūnas, vis dar kyla abejonių, kaip ir kada jis susiformavo. Dabar yra įrodymų, kad mėnulis yra 40 milijonų metų senesnis nei mokslininkai anksčiau manydavo.
Dažniausiai priimtina mėnulio egzistavimo teorija yra „didžiojo smūgio teorija”, teigianti, kad į Žemę atsitrenkė Marsą primenantis planetos dydis. Manoma, kad iš smūgio išmestos nuolaužos vėliau sujungėsi ir sudarė mėnulį. Dabar mėnulio kristalai, atgabenti iš paskutinės Apollo misijos 1972 m., buvo naudojami mėnulio amžiaus nustatymui.
Kristalai, manoma, turėjo susiformuoti po didžiojo smūgio, kuris sukūrė mėnulį, nes ta aukštos energijos kolizija ištirpdė uolą, kuri vėliau tapo mėnulio paviršiumi – sukuriant magmos vandenyną, kuris taip pat būtų ištirpdęs bet kokius kristalus. Manant, kad cirkonio kristalai atsirado vėliau, mokslininkai naudojo radiometrinį datavimą, žiūrėdami į kristalų atomų skilimo greitį, kad nustatytų jų amžių.
Jų rezultatai atstumia Mėnulio amžių 40 milijonų metų atgal, iki bent 4,46 milijardo metų. Profesorius Philipp Heck, tyrimo vyriausiasis autorius iš Čikagos universiteto, paaiškino, kodėl svarbu žinoti mėnulio amžių, teigdamas: „Mėnulis yra svarbus partneris mūsų planetų sistemoje – jis stabilizuoja Žemės sukimosi ašį, dėl jo yra 24 valandos per parą, jis sukelia potvynius. Be mėnulio, gyvenimas Žemėje atrodytų kitaip.
Dažniausiai priimtina mėnulio susidarymo teorija yra „didžiojo smūgio teorija”, teigianti, kad į Žemę atsitrenkė Marsą primenantis planetos dydis. Manoma, kad iš smūgio išmestos nuolaužos vėliau sujungėsi ir sudarė mėnulį. Dabar mėnulio kristalai, atgabenti iš paskutinės Apollo misijos 1972 m., buvo naudojami mėnulio amžiaus nustatymui.
Kristalai, manoma, turėjo susiformuoti po didžiojo smūgio, kuris sukūrė mėnulį, nes ta aukštos energijos kolizija ištirpdė uolą, kuri vėliau tapo mėnulio paviršiumi – sukuriant magmos vandenyną, kuris taip pat būtų ištirpdęs bet kokius kristalus. Manant, kad cirkonio kristalai atsirado vėliau, mokslininkai naudojo radiometrinį datavimą, žiūrėdami į kristalų atomų skilimo greitį, kad nustatytų jų amžių.
Jų rezultatai atstumia Mėnulio amžių 40 milijonų metų atgal, iki bent 4,46 milijardo metų. Profesorius Philipp Heck, tyrimo vyriausiasis autorius iš Čikagos universiteto, paaiškino, kodėl svarbu žinoti mėnulio amžių, teigdamas: „Mėnulis yra svarbus partneris mūsų planetų sistemoje – jis stabilizuoja Žemės sukimosi ašį, dėl jo yra 24 valandos per parą, jis sukelia potvynius. Be mėnulio, gyvenimas Žemėje atrodytų kitaip.