Mokslininkai atrado potencialų sprendimą, kaip galima panaudoti Mėnulio dulkes – jas galima ištirpdyti naudojant didelį lęšį, kad būtų sukurti tvirti keliai ir nusileidimo vietos. Mėnulio sąlygos yra labai sudėtingos: nėra oro, nėra vandens ir temperatūra svyruoja nuo ekstremaliai šaltos iki ekstremaliai karštos. Tačiau vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria kosmoso agentūros, siekdamos įkurti stovyklą, yra dulkės. Jos eroduoja kosminius kostiumus, užkimša mašinas, trukdo moksliniams instrumentams ir apsunkina judėjimą.
Mokslininkai eksperimentavo su smulkiažrūdžiu medžiagu, vadinamu EAC-1A, kurią Europos Kosmoso Agentūra sukūrė kaip pakaitalą Mėnulio dirvožemiui. Jie naudojo 50 mm skersmens lazerio spindulį, kad pašildytų dulkes iki maždaug 1600°C ir ištirpdytų jas. Jie lėtai nubrėžė lenktus trikampio formos kontūrus, kiekvienas maždaug 25 cm skersmens, kurie galėtų būti sujungti, kad būtų sukurtos tvirtos paviršiai didelėse Mėnulio dirvožemio vietose, kurios ateityje galėtų tarnauti kaip keliai ir nusileidimo aikštelės.
Norint taikyti šį metodą Mėnulyje, autoriai apskaičiavo, kad reikėtų pervežti maždaug 2,37 kv. metrų lęšį iš Žemės, kuris veiktų kaip saulės šviesos koncentratorius vietoj lazerio. Lęšis galėtų būti pagamintas iš polimerinės plėvelės, kuri galėtų būti suvyniota, todėl ją būtų lengva pervežti. Tačiau dulkės vis tiek būtų problema pačiam lęšiui. „Kai ant lęšio kaupiasi dulkių, anksčiau ar vėliau jis nebeveiks“, – sakė Günster, pridurdamas, kad vibracijos lęšis gali padėti šiai problemai spręsti.
Šie atradimai yra publikuoti mokslo žurnale „Scientific Reports“.