Marso pavadinimas, kilęs iš senovės romėnų karo dievo vardo, atspindi jo išskirtinę raudoną spalvą, kurią sukuria oksiduojantis geležies mineralai Marso dirvožemyje. Ši unikali savybė lėmė, kad Marsas tapo viena iš labiausiai tyrinėjamų kosminio erdvės kūnų, o jo paviršius – mokslinių tyrimų objektu, siekiant atskleisti planetos praeities ir galimą ateities potencialą gyvybei. Senovės civilizacijos taip pat vadino Marsą atsižvelgdamos į jo spalvą – pavyzdžiui, egiptiečiai jį vadino “Her Desher”, reiškiančiu “raudonasis”.

Nors iš tolo Marsas atrodo raudonas dėl dulkių, kurios pakyla į atmosferą ir suteikia planetos paviršiui raudoną atspalvį, iš arti galima pamatyti įvairias spalvas, tokias kaip rudas, auksinis ar smėlio. Šios spalvos atsiranda dėl geležies oksidacijos procesų uolose, regolite (Marso „dirvožemyje“) ir dulkėse.

DUK
Kodėl Marsas vadinamas Raudonąja Planeta?
Marsas vadinamas Raudonąja Planeta dėl geležies mineralų, kurie oksiduojasi ir suteikia Marso paviršiui raudoną atspalvį.

Ar Marsas visada buvo raudonas?
Ne, Marsas yra įvairiaspalvis, tačiau dėl geležies oksidacijos procesų jis atrodo raudonas iš tolo.

Ar Marsas tyrinėjamas dėl galimybės gyvybei?
Taip, Marsas yra vienas iš labiausiai tyrinėjamų kosminio erdvės kūnų, ir NASA misijos ieško įrodymų, kad senovėje Marsas buvo šiltesnis ir drėgnesnis, su storesne atmosfera.

Paaiškinimai
Oksidacija – cheminis procesas, kurio metu medžiaga praranda elektronus, reaguodama su deguonimi, dažnai sukeliantis rūdijimą.
Regolitas – nekonsoliduotas uolienų, dulkių ir kitų dalelių sluoksnis, dengiantis kietą planetos ar mėnulio paviršių.
Geležies mineralai – mineralai, kurių sudėtyje yra geležies, dažnai prisidedantys prie uolienų ir dirvožemio spalvos.