A high-definition, realistic illustration of the Juno space probe once again observing Jupiter's moon Io. The scene reflects an ethereal, vast space backdrop filled with twinkling stars. Juno, the intricate spacecraft, stationed in near vicinity of Jupiter's orbit and pointing towards Io. The famed Jupiter's moon Io, renowned for its volcanic activities and vivid colors, glowing against the dark canvas of the cosmos.

Pažangūs NASA tyrimai atskleidžia Jupiterio palydovo Io ugnikalnių paslaptis. 2024 m. vasario 3 d. Juno kosminis aparatas atliko antrojo skrydžio arti Io pralėkimo etapą, nutolęs vos 1,500 km atstumu. Naudodamasis specialia JunoCam kamera, zondas surinko duomenis, kurie gali padėti detaliau suprasti Io ugnikalnių veiklą ir jame esančią galimą pasaulinę magmos jūrą po akmenuotu paviršiumi.

Io yra vienas iš keturių Galilejaus palydovų, išsiskiriantis savo geologine aktyvumu. Jis žymiai mažesnis nei Žemės palydovas – skersmuo tik apie 3,630 km – tačiau aktyvių ugnikalnių gausumu pranoksta ne tik kitus planetos palydovus, bet ir pačią Žemę. Daugiau nei 400 veikiančių ugnikalnių sukelia potvynių šildymo efektą, kuris yra nuolatines Jupiterio gravitacijos ir mažesnių, bet tikslių Europos bei Ganimedo traukos jėgų kovos rezultatas. Ugnikalnių išsiveržimai čia yra nepertraukiami, formuojantys lavos upes ir ežerus.

Ugnikalnių išsiveržimai Io palydove buvo užfiksuoti dar 1979 m., ir nuo to laiko NASA Galileo zondas ir žemės teleskopai atskleidė išsiveržimų bei lavos fontanų gausą. Nors nuo 1978 m. iki 2006 m. stebėti tik 13 didžiųjų išsiveržimų, tik nedidelė astronomų grupė pastoviai sekė palydovo veiklą.

Juno kosminis aparatas fiksavo dvi ugnikalnių sruogas, kurios kilo virš Io horizonto 2024 m. vasario 3 d. Šie užfiksuoti vaizdai gali perteikti unikalią informaciją apie Io vidinę sandarą ir aktyvumą. Priešingu metu, nuo 2023 m. gruodžio 30 d., Juno zondas taip pat artinasi prie Io, suteikdamas mokslininkams galimybę analizuoti ir palyginti ugnikalnių veiklos pokyčius įvairiais laiko tarpais.

Nuo 2024 m. balandžio mėn. numatyti okultacijos eksperimentai, kur Juno atliks gravitacijos mokslo eksperimentus, siekiant giliau tyrinėti Jupiterio atmosferos viršutinius sluoksnius ir taip gauti svarbios informacijos apie planetos formą ir vidinę struktūrą.

**DUK Skyrius Apie NASA Tyrimus ir Jupiterio Palydovo Io**

Kas yra Io ir kodėl jis svarbus moksliniams tyrimams?
Io – tai vienas iš Jupiterio Galilejo palydovų, skersmuo apie 3,630 km. Jis žymus dėl savo geologinio aktyvumo ir yra vienas geologiniu požiūriu aktyviausių kūnų Saules sistemoje, turintis daugiau nei 400 veikiančių ugnikalnių.

Ar Io palydovas didesnis už Žemės Mėnulį?
Ne, Io yra žymiai mažesnis nei Žemės palydovas – jo skersmuo yra tik apie 3,630 km.

Kokie yra Io ugnikalnių išsiveržimų priežastys?
Ugnikalnių išsiveržimams įtakos turi potvynių šildymo efektas, kuris yra dėl nuolatinės Jupiterio gravitacijos ir mažesnių, tačiau tikslių Europos bei Ganimedo traukos jėgų kovos.

Kada ir kaip buvo pirmą kartą užfiksuoti Io ugnikalnių išsiveržimai?
Pirmieji Io ugnikalnių išsiveržimai buvo užfiksuoti 1979 m. Nuo to laiko Galileo zondas ir žemės teleskopai atskleidė daugybę išsiveržimų bei lavos fontanų.

Kaip NASA zondas Juno prisidėjo prie Io tyrimo?
Juno kosminis aparatas atliko pralėkimo pro Io etapus, rinkdamas duomenis apie palydovo ugnikalnius ir naudodamasis JunoCam kamera fiksavo dvi ugnikalnių sruogas 2024 m. vasario 3 d. Tai gali padėti detaliau suprasti Io ugnikalnių aktyvumą ir struktūrą.

Kokius eksperimentus ketina atlikti NASA su Juno aparatu?
Nuo 2024 m. balandžio mėn. plane numatyti okultacijos eksperimentai, kurių metu Juno atliks gravitacijos mokslo eksperimentus, tiriant Jupiterio atmosferos viršutinius sluoksnius, norint gauti daugiau informacijos apie planetos formą ir vidinę sandarą.

Apibrėžimai:
Galileo palydovai: Keturi didžiausi Jupiterio palydovai, kuriuos atrado Galileo Galilei. Apima Io, Europą, Ganimedą ir Kalistą.
Ugnikalnių išsiveržimas: Žemės ar kito planetos kūno paviršiaus plyšimas, per kurį išsiveržia magma, pelenai ir dujos.
Potvynių šildymas: Vidinio šildymo procesas dėl trinties, kuri atsiranda dėl reguliaraus kūnų, esančių gravitacinėje sąveikoje, formos kaitos.

Susiję nuorodos:
NASA
Jet Propulsion Laboratory

Prašome atkreipti dėmesį, kad čia pateiktos nuorodos yra bendrojo pobūdžio; specifinės nuorodos į straipsnių ar projektų puslapius nėra įtrauktos, atsižvelgiant į pateiktus reikalavimus.