Ūkio augimas, mokesčiai ir emigracija: komplikuotas santykis

Kristupas Pačkauskas

Foto: yousef alfuhigi (fragmentas)

Nuo istorijos priešaušrio materialinė gerovė turėjo lemiamos įtakos žmonių sprendimams kur gyventi bei kada ir į kur kraustytis. Laikui bėgant migracijos priežastys, žinoma, darėsi vis sudėtingesnės. Dabar migraciją veikia ne tik ekonomika, bet ir kultūriniai, politiniai ir socialiniai veiksniai. Nepaisant to, ekonominės priežastys, be abejo, vis dar išlieka svarbios.

Turint tai omenyje, reikia pripažinti, kad ekonominiai impulsai yra įvairialypiai; galima išskirti ne vieną ekonominį migracijos veiksnį. Skirtingi veiksniai sprendimui migruoti ar pasilikti daro skirtingą įtaka. Dar daugiau, tie patys ekonominiai veiksniai gali turėti labai nevienodą poveikį skirtingose šalyse – vienoje jie neturės jokios įtakos, o kitoje gali būti pagrindinėmis migracijos priežastimis. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsiu mokslinius tyrimus bandydamas išsiaiškinti, kodėl migracija skirtingose ​​šalyse yra skirtingai veikiama tų pačių dviejų ekonominių veiksnių: pajamų mokesčių ir ekonomikos augimo.

Pajamų mokesčiai

Pajamų mokesčiai yra svarbus bet kurios šalies ekonominės politikos elementas. Be įprastinio mokesčių vaidmens reguliuojant vartojimą ir bendrąją paklausą, pajamų mokesčiai gali pasitarnauti ir kaip migracijos srautų valdymo priemonė. Kiek tokia priemonė bus efektyvi konkrečioje šalyje, priklauso nuo daugelio skirtingų aplinkybių.

Pavyzdžiui, tirdami Izraelį Blumkinas ir kolegos (2016 m.) parodė, kad augantys pajamų mokesčio tarifai kelia emigracijos iš Izraelio tempą. Tyrime nustatyta, kad kylant mokesčiams aukštųjų technologijų specialistai dažniau emigruoja nei mažesnę pridėtinę vertę kuriantys darbininkai, nes pirmieji gali gauti geresnius pasiūlymus užsienyje. Taip pat buvo nustatyta, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, jog augantys mokesčiai jį paskatins migruoti. Taip yra todėl, kad jaunimas susiduria su „ilgesniu darbingo laiko horizontu“, palyginti su prie pensijos artėjančiais darbuotojais. […]

Kita vertus, Konektikuto valstijos (JAV) migracijos srautus tyrinėjęs Thompsonas (2011 m.) priėjo visiškai skirtingų išvadų. Jei Izraelyje pajamų mokesčio augimas lėmė emigraciją, Naujoje Anglijoje priešingai – dėl didesnių mokesčių tarifų emigracija sumažėjo. Gyventojams pats mokesčio tarifas nebuvo toks svarbus, kaip mokestinių lėšų panaudojimo rezultatas. Pavyzdžiui, jei dėl didesnio pajamų apmokestinimo valstija tapdavo patrauklesne esamiems ir būsimiems gyventojams (pvz., geresnėmis mokyklomis, parkais ar viešąja tvarka) migracija iš valstijos mažėdavo. Vis dėlto, tyrėjai daro išvadą, kad pajamų apmokestinimo poveikis emigracijai Konektikute ir kitose Naujosios Anglijos valstijose yra gana ribotas.

Panašiai, mokslininkai studijavę migraciją Šveicarijos kantonuose nustatė, kad „mokesčių tarifai neturi reikšmingo poveikio sprendimui migruoti“. Skirtingai nei ankstesniuose dviejuose tyrimuose, šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama namų ūkiams (o ne pavieniams asmenims) kaip sprendimų priėmimo vienetams. Nors tyrimas nerado ryšio tarp mokesčių ir emigracijos, jis atskleidė kelias kitas migracijos priežastis. […] Tyrime išskiriami namų ūkių dydžiai ir būsto rinka kaip pagrindiniai emigracijos veiksniai –  kuo didesnė šeima, tuo mažiau ji yra linkusi emigruoti.  Taip pat, kuo patrauklesnė būsto rinkos situacija, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės imigruos į kantoną.

Ekonominis augimas

Ekonominio augimo duomenys gyventojams leidžia nesunkiai palyginti, kokių materialinių sąlygų jie gali tikėtis ateityje – tiek artimoje, tiek tolimesnėje – savo šalyje ir kituose kraštuose.  Šios įžvalgos gali paskatinti išvykti iš savo šalies, jei, pavyzdžiui, kaimyninė šalis rodo stiprius būsimo klestėjimo ženklus. Todėl įtarti ryšį tarp ekonominio augimo ir migracijos nėra nelogiška.

Ekonominio augimo poveikį gerai iliustruoja migrantų srautai tarp Europos ir Lotynų Amerikos. Iki Antrojo pasaulinio karo Lotynų Amerika sulaukė daug imigrantų iš Europos. Tačiau pokario metais Vakarų Europoje prasidėjus ekonomikos pakilimui ši tendencija iš esmės pasikeitė: imigracija iš Europos sumažėjo, o emigracija iš Lotynų Amerikos išaugo. Reikšmingi skirtumai tarp regionų ekonominio augimo tempų laikomi pagrindiniu pasikeitusios migracijos krypties veiksniu.

Panašiai, Dulam atliktas emigracijos iš Surinamo į Nyderlandus tyrimas (2014 m.) parodė, kad ekonomikos augimo tempų poveikis yra labai reikšmingas. Tyrėja daugiausia dėmesio skyrė geriausiems Surinamo mokyklų moksleiviams, kurie išvykdavo studijuoti ir (arba) dirbti Olandijoje. Nustatyta, kad šių ekonomikų augimo tempų skirtumai veikė ne vien žmonių sprendimą išvykti iš Surinamo, bet ir į jį sugrįžti. Pavyzdžiui, jei tam tikrais metais Olandijos ir Surinamo augimo tempai skirdavosi mažiau nei 1 procentu, tikimybė, kad į užsienį išvykę jaunieji surinamiečiai vėliau sugrįš į gimtąją šalį, būdavo 13% didesnė nei kitais metais. Todėl galima spėti, kad numatomos ateities perspektyvos, kurias asmenys turi vienoje ar kitoje šalyje yra svarbūs jų migracijos sprendimų veiksniai.

Galiausiai, analizuodami Vokietijos duomenis Karras‘as ir Chiswickas (1999 m.) nustatė, kad BVP augimas turi labai didelį poveikį migracijai į Vokietiją ir iš jos. Įdomu tai, kad realiųjų pajamų pokytis neturi beveik jokios įtakos migracijai.  Tai reiškia, kad gyventojams svarbiau ne momentinis jų ekonominės padėties pagerėjimas, o bendra ekonomikos perspektyva, kurią atspindi BVP augimas.

Apibendrinimas

Kaip rodo įvairūs čia apžvelgti tyrimai, akivaizdu, kad ekonomikos augimas turi daug didesnį poveikį migracijai nei pajamų apmokestinimas. Kiek įtakingas tam tikrame regione bus vienas iš šių makroekonominių veiksnių, priklauso nuo kelių kitų aplinkybių.

Mokesčių poveikį migracijai moderuoja tokie svarbūs veiksniai kaip dirbančiųjų su aukštosiomis ir „žemosiomis“ technologijomis skaičiai, nekilnojamo turto rinkos savybės, vidutinis namų ūkio dydis, vidutinis šalies gyventojų amžius ir valdžios sugebėjimas mokestines pajamas panaudoti gyvenimo kokybės gerinimui. Tuo tarpu ekonomikos augimo poveikis migracijai, atrodo, reikalauja tolimesnių tyrimų, nes atrodo, kad sprendimus dėl migravimo labiau lemia bendra makroekonomikos tendencija, o ne atskirų žmonių mikroekonominės padėties ypatybės.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close