Turgelių farso liudininkė: provokacijai pasidavė ne tikintieji

Emilija Karčevska, VU TSPMI studentė

Buvau vakar Turgeliuose. Situacija dviprasmiška ir puikiai apgalvota, pagrindinis tikslas reklama – pasiektas. Rež. Emilio Vėlyvio komanda buvo puikiai pasiruošusi, V. Cololo kruopščiai išmokęs tekstą lenkų kalba, nuotaika pakili, balso tonas malonus, kalboje nėra užgaunančių, trikdančių frazių, tiesioginės pašaipos. Viskas apgalvota taip, kad būtų galima kuo ilgiau filmuoti ir besiklausantieji nesuprastų, kas vyksta. Turinys nėra įžeidus, kalbama apie formą, ar derėjo?

Vienareikšmiškai – ne.

Visų pirma, komanda puikiai žinojo, kur atvyksta. Turgeliuose per Žolines vyksta iškilmės, ne tik šv. Mišios, bet mugė, koncertas. Žolinių šventė miestelyje trunka visą dieną, kviečiami svečiai iš Šalčininkų, Vilniaus, atvyksta partneriai ir svečiai iš Lenkijos. Kuomet pasirodė persirengėliai, aš, kaip ir buvusieji kartu, pagalvojau, jog tai anonsas į kitus renginius, vyksiančius vėliau po pamaldų. Žmonės žinojo, kad vyks vaidinimas, koncertas, atlikėjų pasirodymai, todėl jie neišsigando keistai atrodančių persirengėlių, buvo savaime aišku, kad tai nėra dvasiškiai. Atrodė, kad tai keistai sugalvotas kvietimas į renginį vėliau. Bekalbant tapo akivaizdu, kad persirengėliai naudojasi vieta, žmonėmis, jog mes – susirinkusieji – tampame jų žaidimo dalimi. Keletas žmonių bažnyčios prieangyje filmavo šį reginį, jie juokėsi, jiems buvo smagu. Man – ne.

Nesupratimas, kas vyksta, virsta nusivylimu. Tampa akivaizdu, kad mes – asmenys – laikomi priemone tikslui pasiekti, kad mes tampame Zero Show dalimi, nedavę jokio leidimo, be sutikimo. Akivaizdu, kad vyksta kažkas nederamo, neleistino, netinkamo. Pirmiausia, tą parodė patys persirengėliai. Kunigas pakvietė juos užsukti į zakristiją pasikalbėti. Video įraše matoma, kai tik jis pasuka link zakristijos, aktoriai, užuot sekę paskui ir paaiškinę, kas vyksta, pagreitinę žingsnį mauna į automobilį. Būtent jie, pirmiausia, suvokė, kad elgiasi nederamai, bijodami ir nieko nepaaiškinę išrūkdami Vilniaus pusėn.

Stebiuosi kunigo savitvarda, jo susivaldymu. Kaip jau minėjau, tai tikrai intensyvi diena klebonui, nes atvažiuoja daug svečių, pamaldos ilgesnės nei įprastai, vyks procesija, susirūpinimo netrūksta, o likus kelioms minutėms iki šv. Mišių pradžios įvyksta nesuprantamas akibrokštas, kurį surengę asmenys nesiteikia nei paaiškinti, nei pasikalbėti, o veikiau sprunka lyg vaikai sudaužę langą.

Kokia buvo susirinkusių žmonių nuotaika? Daugelis iš jų buvo nustebinti. Žmonės daugiau ar mažiau nesuprato, kas vyksta, kodėl jiems kalbama apie spalį vyksiantį show, jei, neslėpkim, susirinkę tikintieji tikrai nėra tikslinė auditorija. Žmonės nė nežinojo, kas tas Zero Show, koks pasirodymas jų laukia. Jie buvo sutrikę. Likusi dalis, tie, kurie atpažino aktorius, yra girdėję ar matę Zero, suvokė, kad visa situacija yra lėkšta.

Lenkakalbiai tikintieji pasirinkti tikslingai, visas spektaklis vyksta lenkų kalba, dalijamos tariamai vaistaŽOLIŲ suktinės, tarsi Žolinių šventinis atributas, vadinasi, tai, kas kalbama, yra supranta palyginti nedideliam skaičiui žmonių, kurie vėliau matys įrašą, vadinasi, interpretacijai vietos paliekama daug daugiau, kad tiesą rasti būtų daug sunkiau.

Ar provokacijai pasidavė tikintieji buvę bažnyčioje? Manau, ne. Klebonas nuramino nesupratusius žmones, paaiškino, jog nei jis, nei tolimesnės šventės organizatoriai šių persirengėlių nekvietė, kad turime nepasiduoti pykčiui, bet žvelgdami bei suvokdami situaciją kaip provokaciją prieš mus, visų pirma, tikinčiuosius, turime neleisti, kad tai, kas įvyko, nukreiptų nuo to, kas tądien buvo svarbiausia ir ko visi laukė – šv. Mišių.

Pradžioje minėjau – situacija dviprasmiška. Žvelgiant į įvykį platesniame kontekste, pažymint tikėjimo, lenkiškumo ir kitus aspektus, žinoma, turi būti suprantama, jog taip elgtis nederama. Visgi, jei mąstysime apie įvykį likdami nebylūs platesniam kontekstui, o tik atsižvelgdami į tikslą, tai veikiau provokacijoms pasidavė ne tikintieji ir bažnyčioje susirinkusieji, o mes – rašydami, diskutuodami, kalbėdami. O čia jau, mano studijų patirtis įrodo, atvejo analizės lygio pasirinkimo klausimas.