„The Lancet“ perspėja: mirtingumas nustojo mažėti

Pagal „The Lancet“

Nuo tada, kai „The Lancet“ daugiau nei prieš 10 metų paskelbė pirmojo Pasaulinės ligų naštos (Global Burden of Disease, angl.) tyrimo rezultatus, vis gausesni ir tikslesni duomenys kasmet perteikdavo raminančią žinią: pasaulis darėsi vis sveikesnis ir sveikesnis. Deja, kruopščiai perskaičius 2017 m. rezultatus tokios išvados daryti jau negalima. 2017 m. pasaulinis suaugusiųjų mirštamumas nustojo mažėjęs, o kai kuriais atvejais ėmė augti.  Užuot rodęs pažangą, prie kurios buvome įpratę, 2017 m. tyrimas siunčia skubų įspėjimą apie trapią ir nevienalytę pasaulio sveikatos būklę.

Lietuvos kaimynystėje – Baltijos jūros regione – esančios šalys taip pat demonstruoja skirtingą mirtingumo rodiklių dinamiką.  Deja, Lietuva nepatenka tarp lyderių nei pagal (žemą) mirusiųjų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų, nei pagal šio rodiklio mažėjimą per praėjusį dešimtmetį.

Šaltinis: vizhub.healthdata.org

Liūdniausia tai, kad daugumos mirčių galėtume nesunkiai išvengti. Bloga mityba yra didžiausias mirtingumo rizikos veiksnys, po kurio seka aukštas kraujospūdis ir rūkymas.  Netinkama mityba lėmė daugiau nei 19 proc. visų mirčių pasaulyje ir beveik 70 proc. mirčių nuo pagrindinių lietuvių žudikių – širdies ir kraujagyslių ligų. Dar vienas įrodymas, kad dėl prastų mirtingumo rodiklių turime kaltinti savo gyvenimo būdą yra tyrimo duomenys iš Centrinės Azijos regiono.  Aukštu pragyvenimo lygiu ir kokybiška sveikatos apsauga negarsėjančiame regione mirtingumas nuo 2007 m. iki 2017 m. sumažėjo nuo 772 iki 693 žmonių šimtui tūkstančių.  Neatsitiktinai, Centrinės Azijos regionas taip pat negarsėja dėl gyventojų viršsvorio ar nutukimo.