Gyventojų sveikatos profilaktika: mitai ir tikrovė

BNS Spaudos centro informacija

Nacionalinio sveikatos egzamino rezultatai byloja, kad profilaktinio sveikatos patikrinimo svarbą Lietuvoje suvokia didžiuma respondentų. Tačiau pastarųjų metų statistika rodo, kad savo sveikatą profilaktiškai tikrina mažiau nei kas penktas Lietuvos gyventojas.

2018 m. duomenys. Šaltinis: Visuomeninė iniciatyva „Saugok save“

Pasak visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ atstovės, populiaraus leidinio „Sveikatos dienoraštis moterims“ sudarytojos Loretos  Majauskienės, nors sveikatos priežiūros temą „ant popieriaus“ didžioji visuomenės dalis ir išmano puikiai, realiai užsukti pas gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą žmonės vengia dėl įvairių priežasčių. Visgi dažniausiai jos – lengvai užginčijamos.

„Pavyzdžiui, jaunesnio amžiaus žmonės pas gydytojus neskuba ir profilaktinės sveikatos patikros vengia manydami, kad sveikatos problemos būdingos tik vyresniame amžiuje, nors iš tiesų nuo skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų neapsaugo joks amžiaus cenzas. Kaip antai, pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio moterys pagal specialią programą raginamos jau nuo 25-erių, ir taip yra dėl išaugusios rizikos“, – sako L. Majauskienė.

Kita priežastis, kurią tenka dažnai išgirsti – netinkamai sudėlioti prioritetai. „Net jei sveikata ir šlubuoja, žmonės vengia eiti pas gydytoją nenorėdami atsiprašinėti iš darbo ar gauti biuletenį. Vėlgi, dalis visuomenės tarytum jaučiasi „apdrausta“ nuo sveikatos problemų, ir yra įsitikinusi, kad bet koks negalavimas ir net ryškesnis apie jį bylojantis simptomas netruks praeis. Reikiamą dėmesį sveikatai žmonės pradeda skirti kai iškyla grėsmė darbingumui“, – sako specialistė.

Galų gale, pasak L. Majauskienės, netrūksta atvejų, kai profilaktiškai pasitikrinti žmonės atsisako dėl įsitikinimo, neva vizitas pas gydytoją užtruks labai ilgai. „Visgi Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad vidutiniškai apsilankymas gydytojo kabinete užtrunka viso labo 16 minučių“, –  įsitikinimą paneigia L. Majauskienė.