Studentų sąjunga: Lietuvos studentai sąžiningėja

BNS Spaudos centro informacija

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atliko tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2019“, kurio rezultatai gali nustebinti. Tyrimas atskleidė, kad studentai, lyginant su 2013–2017 m. rezultatais, pamažu darosi vis sąžiningesni, o tuo tarpu, dėstytojai kartais vis dar reikalauja pakišų.

Paruoštukių naudojimas sumažėjo perpus

Kitų asmenų darbo ar ištraukos panaudojimo savo darbe nenurodant tikrojo autoriaus paplitimas dabar siekia 24 proc. (Tokia respondentų dalis mano, kad ši akademinio nesąžiningumo išraiška yra paplitusi arba gana paplitusi jų aplinkoje).

Rašto darbo pirkimą ir pirkto darbo pateikimą atsiskaityti paplitusiu laiko 17 proc., o papildomų priemonių (paruoštukių, konspektų, ir pan.) naudojimą, kai jomis naudotis nėra leidžiama – 29 proc. respondentų. Tokie rezultatai rodo visose srityse per pastaruosius septyneris metus įvykus teigiamus pokyčius.

* Paplitęs arba greičiau paplitęs. Šaltinis: lss.lt

Kolegijose į akademinį nesąžiningumą žiūrimą atlaidžiau

Lyginant akademinį sąžiningumą mokslo ir studijų institucijose atsiskleidė skirtingas akademinio personalo požiūris. Kad akademinis personalas ignoruoja akademinį nesąžiningumą universitetuose sutinka ar veikiau sutinka 13 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu kolegijose taip mano 18 proc. respondentų.

Tyrimo rezultatai patvirtino, kad studentų konkurencija siekiant aukštesnių įvertinimų turi įtakos nesąžiningam elgesiui. Tam pritaria ar labiau pritaria 67 proc. respondentų. Dar vienas veiksnys, darantis įtaką akademinio nesąžiningumo paplitimui, yra moraliniai studento įsitikinimai (63 proc. pritaria ar labiau pritaria).

Tyrimo rezultatų duomenimis, tiek universitetų, tiek kolegijų studentai, efektyviausia priemone akademinio nesąžiningumo prevencijai laiko išbraukimą iš studentų sąrašų (82 proc. universitetų respondentų, 70 proc. kolegijų respondentų). Antroje vietoje – diplomo panaikinimo grėsmė. Ją, kaip efektyvią, įvardina 79 proc. universitetų ir 68 proc. kolegijų studentų.

Dėstytojai vis dar reikalauja pakišų

Nors vos keli procentai respondentų teigia, kad dėstytojai vis dar reikalauja pakišų, ši nesąžininga veika visiškai neaptinkama tik fizinių mokslų srityje. Tuo tarpu didžiausias paplitimas matomas technologinių mokslų srityje kolegijose (sutinka 5 proc. respondentų).

Dėstytojų papirkinėjimas pinigais ar dovanomis, siekiant teigiamo įvertinimo, taip pat vis dar yra problema. Dažniau su papirkinėjimu susiduriama kolegijų sektoriuje. Kad ši veika yra paplitusi, teigia net 10 proc. biomedicinos mokslų kolegijų studentų (atitinkamai 4 proc. universitetuose).

Su visu tyrimo aprašymu susipažinti galite čia.

Tyrimu „Akademinio sąžiningumo indeksas“ siekiama įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose bei įvertinti sąžiningumo pokytį. Taip pat sužinoti, kas, tyrime dalyvavusių studentų nuomone, lemia nesąžiningą elgesį bei kokios priemonės jam efektyviausiai užkirstų kelią. Lietuvos studentų sąjunga tyrimą inicijavo jau ketvirtąjį kartą (pirmasis – 2013 m. antrasis – 2015 m., trečiasis – 2017 m.).

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close