Ekspertai: šešios struktūrinės reformos kainuos 300 milijonų; sumažins nedarbą 1,6%

Spalio 3 d. pristatytame Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje poveikio analizėje įvertintas struktūrinių pokyčių poveikis investicijoms, darbo vietų kūrimui, atlyginimų ir BVP augimui per artimiausią dešimtmetį.

VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) parengtoje studijoje skaičiuojama, kad įgyvendinamo struktūrinių reformų paketo priemonės atitinka tarptautinių institucijų – Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Tarptautinio valiutos fondo – pateiktas rekomendacijas Lietuvai. Reformų paketu visiškai arba bent iš dalies įgyvendinta 14 iš 18 Lietuvai pateiktų rekomendacijų.

ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas (asmeninio archyvo nuotrauka)

„Įgyvendinus Vyriausybės šešių struktūrinių reformų paketo priemones, vidutiniu laikotarpiu – 2019-2030 m. – reformos lems vidutiniškai 0,3 proc. punkto didesnį metinį BVP augimą, o didžiausias efektas ekonomikai bus pasiektas maždaug 2025–2027 metais, kai reformos lems apie 2 procentais didesnį BVP.  Dėl vykdomų reformų iki 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų, o nedarbo lygis sumažės 1,6 proc. punkto“ ­– sako studijos vadovas, ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.

Viešųjų paslaugų finansavimas ir efektyvumas didės

Pasak Vyriausybės įgyvendinamų struktūrinių reformų poveikio ekonominės analizės, nepaisant to, kad struktūrinių reformų įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų, prognozuojama, kad iki 2030 metų dėl vykdomų reformų Vyriausybės vartojimo išlaidos bus 300 mln. Eur (3 proc.) didesnės. Teigiamas poveikis pagrindinio kapitalo formavimui bei namų ūkių vartojimui sukels antrinius teigiamus efektus ir Vyriausybės vartojimui.

Struktūrinių reformų įgyvendinimas turės teigiamą poveikį 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui ir lems efektyvesnį ES lėšų investavimą.

Paveiks konkrečias sritis

Studijos autoriai pažymi, kad vertinant atskiras reformas, didžiausią teigiamą efektą privačiam vartojimui daro mokesčių reforma (per namų ūkių pajamų impulsus) ir sveikatos bei švietimo reformos (per dirbančiųjų skaičių ir padidėjusias pajamas).

Dėl su darbo santykiais susijusios mokestinės naštos sumažėjimo bus pritraukiama daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Vidutinė mokestinė našta Lietuvoje 2019-2021 m. laikotarpiu iš viso sumažės 6,26 proc. punkto, dėl to 2019-2025 m. tiesioginės užsienio investicijos turėtų padidėti apie 1274,20 mln. eurų.

Įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą dėl tikėtinos sveiko gyvenimo trukmės padidėjimo 10 mėnesių, studijos vertinimu, asmenys galės daugiau dirbti arba ilgiau išlikti darbo rinkoje, todėl santykinis užimtųjų skaičius padidės apie 10 tūkst. (pilna apimti efektas bus pasiektas 2025 m.). Dėl ilgalaikės slaugos paslaugų sistemos išplėtojimo užimtųjų skaičius padidės 8,3 tūkst. (pilna apimti efektas bus pasiektas 2021 m.). Dėl išgelbėtų gyvybių, mirtingumo sumažėjimo nuo infarkto, insulto ir t.t. darbo jėga padidės apie 513 žmonių per metus.

Pertvarkius mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formavimą bei įgyvendinimą, 2019-2024 m. laikotarpiu 25 proc. padidės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų į aukštojo mokslo ir valdžios sektorius (209 mln. Eur) efektyvumas. Verslas turės daugiau paskatų investuoti į MTEP veiklas, todėl verslo sektoriaus išlaidos 2019-2023 m. laikotarpiu MTEP padidės 64 mln. eurų.

„Dėl įvairių naudojamo vertinimo modelio apribojimų ilgalaikiai švietimo, pensijų, inovacijų reformų poveikiai nebuvo įvertinti pilna apimtimi. Tikimasi, kad vien dėl bendrojo ugdymo kokybės gerinimo ilguoju laikotarpiu Lietuvos BVP papildomai padidės apie 2,8 proc. Pensijų kaupimo reformos įtaka BVP ir jos komponentėms po 25 m. bus didelė, nes ženkliai padidės būsimų pensininkų pajamos, o tai irgi teigiamai veiks BVP“, – teigia K. Maniokas.

Užsienio ekspertas įvertino šešėlio mažinimo priemones

Garsiausias šešėlinės ekonomikos tyrėjas pasaulyje, austrų profesorius dr. Friedrichas Schneideris dalyvaudamas reformų pristatyme pateikė naujausius Lietuvos šešėlinės ekonomikos lygio vertinimus, pagal kuriuos šešėlinė ekonomika Lietuvoje 2018 m. sudaro 15-23 proc. BVP (priklausomai nuo skaičiavimo metodo). Per 2018 m. šešėlinė ekonomika sumažėjo beveik 1 proc. punktu.

Planuojama, kad dėl LR Vyriausybės vykdomų kovos su šešėliu priemonių valdžios sektoriaus pajamos 2019 m. padidės 200 mln. eurų, o per 2019-2021 m. padidės 520 mln. Eur. Dėl galimybės susigrąžinti dalį GPM sumokėto būsto remonto, autoremonto ir vaikų auklių paslaugoms šiose ekonominėse veiklose užimtųjų skaičius padidės 650 žmonių, o pilna apimti efektas bus pasiektas 2025 metais.

Dr. Friedrichas Schneideris įvertino Vyriausybės vykdomas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones. „Vyriausybės įgyvendinamos naujosios šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės yra novatoriškos ir skatinančios veikti skaidriai, o šalies gyventojai pajaus to naudą. Vyriausybė optimaliai subalansuoja mokesčių neišvengiamumo ir paskatų skaidrinti veiklą aspektus. Vienkartinė galimybė susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių, suderinta su piliečius motyvuosiančiomis mokestinėmis lengvatomis pirkti paslaugas legaliai, yra veiksmingas kompleksas, kurį visą labai rekomenduoju įgyvendinti“, ­– sako prof. F. Schneideris.

LR Vyriausybė yra pradėjusi įgyvendinti šešių struktūrinių reformų paketą mokesčių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, sveikatos apsaugos ir inovacijų srityse. Pagrindinis pokyčių tikslas – padidinti Lietuvos žmonių pajamas ir pagerinti gyvenimo kokybę.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų poveikio ekonominę analizę ESTEP atliko Finansų ministerijos užsakymu.