Trečdalio lietuvių stresas neapleidžia net namie. Kaip dorotis su įtampa?

BNS Spaudos centro informacija

Didžiausias streso šaltinis – darbas. Tuo įsitikinęs net kas antras Lietuvos gyventojas. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kad pagal sukeliamą stresą darbas gerokai lenkia kitus įtampos šaltinius: situacijas namuose, kelyje ar gydymo įstaigose.

Šaltinis: draudimo firma BTA

Stresas darbe – pasaulinė tendencija

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, kas antras europietis teigia patiriantis stresą darbe, kuris neigiamai veikia asmeninius santykius ar sveikatą, o žinomas verslo leidinys „Forbes“ fiksuoja, jog streso kiekis darbe vien per pastaruosius penkerius metus paaugo 20 proc.

„Paprastai darbuotojas pats jaučia, kad veikla jo nedžiugina, į darbą jis ateina tik genamas pareigos. Pagrindinis įrankis tokioje situacijoje yra kalbėjimasis. Abi pusės – tiek darbdavys, tiek darbuotojas – yra atsakingas už susidariusios situacijos sprendimą“, – sako BTA draudimo Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė.

Nervus tampo medikai, ramybės nėra ir namuose

„Antru pagal dažnumą streso šaltiniu įvardijama sveikatos priežiūros sistema taip pat labai rimtas signalas. Vieta, kur ieškoma pagalbos, taip pat ir dėl patiriamo streso, neturėtų būti tokiu stipriu dirgikliu. Iš kitos pusės, paaiškėjo, kad net ir namai jau nebėra nuosava tvirtovė – kas trečias šalies gyventojas juos laiko ne užuovėja, o kaip tik dažnu streso židiniu“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Laikas, leidžiamas namuose, su artimaisiais, užsiimant mėgstama veikla paprastai yra vienas efektyviausių būdų įveikti stresą, susitvarkyti su jo padariniais. Tačiau, anot Jevgenijos Krikščiūnės, nerimą kelia apklausos rezultatai, rodantys, kad kas trečiam šalies gyventojui yra priešingai.

Blogiausia situacija didmiesčiuose

Labiausiai streso Lietuvoje apimti didmiesčiai. „Spinter tyrimų“ duomenimis, jų gyventojai į visus galimus streso šaltinius ,išskyrus namus ,reaguoja stipriau nei regionuose. Be to, čia mažiausia, vos 3,4 proc. dalis žmonių, kurie teigia apskritai niekur nepatiriantys streso.

„Didmiesčių gyventojai sąlyginai ramiau jaučiasi namuose – juos streso šaltiniu laiko 30 proc. gyventojų, kai tarp mažesnių miestų gyventojų tokių yra 39 proc., kaimo vietovėse – 37 proc. Visiškai dėl nieko nestresuojantys tvirtina 10,9 proc. respondentų iš mažesnių miestų ir 7,3 proc. iš kaimų. Kitose kategorijose, deja, didieji miestai pralaimi“, – sako J. Krikščiūnė.

Kaip susitvarkyti su įtampa?

Pasak Kauno Technologijos Universiteto (KTU) profesorės, psichologės dr. Rositos Lekavičienės, „gyvenimas nėra sterilus, sunkių ir neapibrėžtų situacijų buvo ir bus, jų išvengti neįmanoma. Todėl vienintelis kelias – išmokti tinkamai panaudoti stresinėse situacijose kylančią įtampą ir siekti, kad ji taptų ne griaunančia, o kuriančia energija. Žmogų naikina ne tiek streso keliama įtampa ir nerimas, kiek žmogaus nepasiruošimas toms situacijoms.“

Deja, daugelis tiesiog neturime veiksmingos vidinės strategijos susidūrus su stipriais stresoriais. „Žmonės tokiose situacijose dažnai save gąsdina „man nepavyks“, „aš nieko nespėsiu“, „mane blogai įvertins“, „kas dabar bus?“ ir… nieko nedaro, kad situacija pasikeistų. Negana to, dalis žmonių mėgsta racionalizuoti stresinę situaciją. Pavyzdžiui: „net jei aš ir spėčiau padaryti šį darbą, vis tiek mane blogai įvertins, aš neįtiksiu, tad neverta net stengtis“ arba „aš tiesiai sakau, ką galvoju, todėl manęs nemėgsta, galiu net nesistengti“, sako dr. R. Lekavičienė.

Prisipažinkime sau: tai panašu į išsisukinėjimą.  Tad kokie konkretūs žingsniai galėtų vesti situacijos šeimininko pozicijos link? Psichologė pateikia tris konkrečias rekomendacijas:

  • Kilus sudėtingai, neapibrėžtai, stresą keliančiai situacijai, pasikalbėkite su savimi. Tai reiškia, kad jūs turite negąsdinti savęs, o labai aiškiai sudėliokite, kas jums kelia didžiulę įtampą. Aiškus problemos įvardinimas mažina stresą, kadangi jūs bent jau turite aiškų planą, ką būtų galima pradėti daryti, nežiūrint situacijos beviltiškumo.
  • Antra, pasikalbėkite su savimi ir apie tai, kas gali atsitikti blogiausio stresą keliančioje situacijoje. Blogiausio varianto įvardijimas turi dvi naudas – pirma, mobilizuojamės pradėti spręsti situaciją, kad neįvyktų blogiausia; antra, blogiausio varianto konkretizavimas neretai nuima įtampą, nes pamatome, kad nėra taip baisu, kaip save gąsdinome. Kartais net atveria naujas patirtis ar gyvenimo galimybes.
  • Galiausiai, labai aiškiai susiplanuokite laiką ir išnaudokite kilusią įtampą tikslui pasiekti. Nenuleiskite rankų ir padarykite viską, kad jūsų sąžinė būtų rami, kad ir kaip viskas bepasibaigtų.

“Kiekviena stresinė situacija yra tarsi mūsų sufleris. Pasistenkite suprasti, ką ji sufleruoja ir ką jūs turite išmokti. Tik tuomet įtampą keliančių situacijų po truputį ims mažėti, dings ateities baimė ir nebesijausite auka“, pataria psichologė dr. R. Lekavičienė.