Marius Kušlys: skurdo mažinimas neprivalo tapti našta valstybei

Autorius yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto magistrantas

Marius Kušlys

Labai tikėtina, kad artėjančiuose prezidento rinkimuose kandidatai rungsis siūlydami idėjas kaip spręsti socialinės nelygybės problemas Lietuvoje.  Tai visiškai suprantama, nes skurdas, pajamų nelygybė ir teisingumo jausmo trūkumas yra aktualios temos didžiajai daliai rinkėjų.

Toks susirūpinimas atrodo ne be pagrindo: neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie „Oxfam“ organizacijos sudarytą nelygybės mažinimo indeksą. Šis indeksas matuoja, kaip valstybė prisideda prie nelygybės mažinimo per socialines išmokas, progresinius mokesčius bei darbuotojų teises. „Oxfam“ indekse Lietuva užėmė 83 vietą ir atsidūrė šalia tokių šalių kaip Alžyras, Zambija bei Rusija. Neguodžia ir tai, kad tiek Lenkija, tiek Latvija ir, žinoma, Estija užima gerokai aukštesnes vietas.

Vaizdas dar pablogės, jei žiūrėsime, ne į rodiklio vidurkį šalies mastu, o į atskirus regionus. Didmiesčių gyventojai dažnai nemato problemų, su kuriomis susiduria provincijos gyventojai. Tačiau jeigu problemos nesimato, tai dar nereiškia, kad jos nėra. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, užimtumo lygis kaime yra maždaug 9-10 procentinių punktų mažesnis nei miestuose. Be abejo, šis rodiklis neatskleidžia viso problemos mąsto, tačiau pakankamai aiškiai rodo, kad socialinės problemos provincijoje gilesnės nei miestuose.

Dauguma ekonomistų sutaria, kad didelė pajamų nelygybė kenkia ekonomikos augimui. Esant dideliam skirtumui tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų, mažiausias pajamas gaunantys gyventojai praranda viltį, kad ateis tas momentas, kai jie pradės gyventi geriau. Ir kai dingsta paskutinė viltis, nebelieka paskatų stengtis ir kurti pridėtinę vertę. Šitaip šie žmonės nebeprisideda prie gerovės kūrimo šalyje ir, kas blogiausia, atsiranda dar didesnės problemos kaip alkoholizmas ar smurtas šeimoje.

Nemažai politikų ir ekspertų siūlo spręsti šias problemas didinant valstybės perskirstomą BVP dalį.  Nors toks pasiūlymas iš esmės teisingas, bet velnias, kaip sakoma, slypi detalėse.  Didinant mokesčių tarifą, surenkamos pajamos į biudžetą didėja tik iki tam tikros ribos. Peržengus tą ribą, verslas gali nutraukti savo veiklą, „išeiti į šešėlį“ ar perkelti savo veiklą į taip vadinamuosius „mokesčių rojus“.

Taip pat esant labai dideliam pajamų perskirstymui, kuriuo mėgsta žavėtis tokie parlamentarai kaip Algirdas Sysas, gali atsirasti piktnaudžiavimas valstybės išmokomis. Taigi, valstybei siekiant užtikrinti optimalų pajamų perskirstymą, reikia rasti tokį aukso vidurį, kad neprarastų motyvacijos nei mažiausiai uždirbantieji, nei daugiausiai.

Kitas viešoje erdvėje diskutuojamas problemos sprendimo būdas – atsisakyti taupymo politikos, kurią propaguoja Vokietijos kanclerė A. Merkel, o Lietuvoje 2008m. krizės pradžioje įdiegė A.  Kubiliaus vyriausybė.  Anot VDU lektoriaus Algio Davidavičiaus tinkamu pavyzdžiu Lietuvai gali būti Portugalija. Pasak autoriaus, viena iš gerėjančių Portugalijos ekonominių rodiklių priežasčių yra kairiųjų vyriausybės priimtas sprendimas atsisakyti griežtos taupymo politikos.

Tiesą sakant, neaišku, kiek Portugalijos ūkio atsigavimą lėmė vyriausybės sprendimas didinti išlaidas, kiek besitęsiantis ekonomikos augimo ciklas. Be to, taupymo politikos atsisakymas ir biudžeto išlaidų didinimas gali turėti nepageidaujamų pasekmių užklupus eilinei krizei. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, stipriai sumažėja biudžeto pajamos, o nesant finansinio rezervo valstybei gali tekti sumažinti išlaidas, įskaitant ir socialines išmokas. Dėl to labiausiai nukentėtų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, kuriais šiuo metu labiausiai norima pasirūpinti.

Ko gero mažiausiai pastaruoju metu populiarus kovos su nelygybe ir skurdu būdas – verslo aplinkos gerinimas.  Šis sprendimas remiasi požiūriu, kad žmogui geriau užsidirbti, nei gauti pašalpą.  O būtent verslas kuria darbo vietas, todėl geros sąlygos verslui steigti ir vystyti yra taip pat labai svarbus faktorius užtikrinant žmonių užimtumą bei pajamas. Recepto, išsprendžiančio visas šalies ekonomines problemas, niekas nepateiks, tačiau sprendimai, lengvinantys smulkiojo verslo biurokratinę naštą valstybei nieko nekainuoja. Paprasta savo darbo vietos sukūrimo procedūra gali pagelbėti mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams padidinti savo pajamas. Sudėtingos biurokratinės procedūros sunaikina žmogaus norą pačiam kurti pridėtinę vertę arba paskatina dirbti „šešėlyje“. Todėl sprendimai, lengvinantys šias procedūras, kiekvienam žmogui sudaro galimybes pačiam dirbti, užsidirbti ir išvengti skurdo.

Pasaulyje yra aukštą pragyvenimo lygį turinčių šalių, kurių vyriausybės nedaug kišasi į ekonomiką. Taip pat yra tokių šalių kaip turtingosios Skandinavijos valstybės, kurios stipriai reguliuoja ekonominę veiklą ir perskirsto didelę dalį pajamų.  Svarbu tai, kad ir vienos ir kitos šalys turi puikiai veikiančią verslo infrastruktūrą, kuri generuoja tūkstančius darbo vietų.  Dėl to, svarstydami vienokius ar kitokius pajamų perskirstymo modelius, nepamirškime, kad pats efektyviausias skurdo mažinimo būdas valstybei nieko nekainuoja.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close