Skandinavijos šalys lietuviams – geidžiamos bendradarbiavimo partnerės

BNS Spaudos centras

Lietuvos piliečiai nori artimesnio bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis. Didžioji dalis gyventojų mano, kad mažoms šalims būtina bendradarbiauti tarpusavyje, rodo Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas.

Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai Šiaurės šalis laiko vienomis svarbiausių mūsų sąjungininkių. Absoliuti dauguma (89 proc,) lietuvių teigia, kad Lietuvai yra svarbu bendradarbiauti su Šiaurės šalimis, o 75 proc. lietuvių nori, kad bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis būtų glaudesnis.

Svarbiausiais tokio bendradarbiavimo motyvais lietuviai nurodo būtinybę mažoms šalims bendradrbiauti tarpusavyje, Lietuvos ir Šiaurės šalių vertybių bendrumą ir  geografinę padėtį. Vyresni žmonės taip pat pabrėžia panašią visuomenės struktūrą bei kultūros panašumus.

VDU Politikos mokslo ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas teigė, kad tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvos gyventojai kaip ir politikai vis daugiau suvokia, jog Lietuva yra platesnio ir mums artimo Baltoskandijos regiono Šiaurės Europoje dalis.

„Politikų kalbų analizė jau seniai rodo, jog šalia dominuojačio baltiškojo identiteto Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atsiranda antrinis, Šiaurės-Baltijos platesnio regiono dėmuo, suvokiant vertybinį ir geopolitinį bendrumą. Pasirodo, tokios nuostatos vyrauja ir tarp gyventojų. Įdomu tai, kad ne vienoje srityje Lietuvos respondentai mato Baltoskandijos tendencijas stipriau nei estai”, sako M. Jurkynas.

Lietuvos gyventojų nuomone, svarbiausios Lietuvos bendradarbiavimo su skandinavais sritys yra ekonomika (85 proc.), švietimas ir mokslas (57 proc.), turizmas (47 proc.) ir gynyba (42 proc). UAB „Baltijos tyrimai“ direktorė dr. Rasa Ališauskienė pažymi, kad būtinybę bendradarbiauti gynybos srityje lietuviai mini dažniau, nei Estijos ir Latvijos gyventojai

Pasak Mindaugo Jurkyno, tokios nuostatos kalba apie išaugusį draugystės su Šiaurės šalimis poreikį ir bendros grėsmės suvokimą.

„Tiesioginės šiauriečių investicijos, studijų mainai, migracijos ir turizmo srautai suartina Baltijos ir Šiaurės šalių visuomenes. Be to, Rusijos agresyvi politika Šiaurės Europoje skatina bendras saugumo sprendimų paieškas”, sako M. Jurkynas.

Pasak lietuvių, mes Šiaurės šalims visų pirma galime pasiūlyti savo pasiekimus inovacijų ir mokslo srityse.

Paminėjus Šiaurės šalis, Lietuvos gyventojams pirmiausia kyla asociacijos su vikingais, Kalėdų seneliu, Karlsonu, troliais Mumiais, Astrida Lindgren bei Olofu Palme. Pasak dr. Rasos Ališauskienės, tokios asociacijos liudija lietuvių domėjimąsi Šiaurės kaimynių istorija bei kultūra. Panašūs ir Latvijos gyventojų atsakymai, tuo tarpu Estijos gyventojai dažniau orientuojasi į dabartines savo artimiausių kaimynių realijas ir dažniau mini Šiaurės šalių politikus.

Pirmą Baltijos šalių gyventojų apklausą apie požiurį į Šiaurės šalis ir regioninį bendradarbiavimą užsakė Šiaurės ministrų Taryba. Apklausa vyko visose trijose Baltijos šalyse 2018 metų vasario – kovo mėnesį. Lietuvoje apklausą atliko UAB „Baltijos tyrimai“, apklausti 603 Lietuvos gyventojai nuo 16 metų. Tyrimo imtis – nacionalinė reprezentatyvi, tyrimo rezultatų paklaida neviršija plius/minus 4 proc. punktų.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close