Silpnesnioji lytis?

Pagal „The Economist ir „The Guardian

„Dėl visko kalta jų prigimtis, smegenys ir cheminės medžiagos“ – teigia Wellingtono koledžo, prašmatnaus internato, direktorius, Seras Anthony Seldonas. „Jie turi nusistatymą, jog gerai mokytis ir būti moksliuku nėra kieta“ savo versiją pateikia Bronkso lyderių akademijos Niujorke vadovas Ivanas Yipas. Pirmoji mokykla vieniems mokslo metams tėvams atsieina 38 tūkst. dolerių, turi nardymo su akvalangu klubą bei daugelį kitų variantų popamokinei veiklai. Antroji daugeliui savo auklėtinių, iš kurių maždaug ketvirtadalis turi specialių poreikių, suteikia nemokamą maitinimą. Vis dėl to, abi mokyklos susiduria su ta pačia problema: mokyklinio amžiaus vaikinai moksluose lieka nuošalyje, nes būna aplenkti merginų.

Prieš kelias dešimtis metų, ši problema būtų sunkiai įsivaizduojama. Iki pat 6-ojo dešimtmečio berniukai vidutiniškai mokyklas lankydavo ilgiau ir turėjo didesnę tikimybę pabaigti universitetą nei merginos. Šiuo metu, beveik visose turtingojo pasaulio šalyse ir augančiose trečiosiose šalyse, balastas pasviro į priešingą pusę. Edukologai ir politikai, anksčiau eskalavę merginų pasitikėjimo savimi trūkumo grėsmę, dabar bando nuobodžiaujantiems vaikinams įsiūlyti „Hario Poterio“ knygas. Vos per keletą kartų vienas „lyčių tarpas“ užsivėrė, leisdamas atsiverti kitam.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paryžiuje įsteigta ekspertų grupė paskelbė raportą,  pateikiantį oficialius duomenis. Įprasta vaikinų sėkmė neblėsta tik matematikoje: 15-kos metų vaikinų pasiekimai, vidutiniškai merginų pasiekimus lenkia trimis mėnesiais. Tiksliuosiuose ir gamtos moksluose pasiekimai yra ganėtinai panašūs. Tačiau skaityme, kur merginos pirmauja jau kurį laiką, atotrūkis nenustoja didėti. 64 šalyse darytas tyrimas parodo, jog merginų pasiekimai pralenkia vaikinų pasiekimus beveik visais mokslo metais.

XX > XY?

EBPO mano, jog raštingumo ir skaitymo įgūdžių įvertinimas, yra vienas iš svarbiausių, nes nuo jo priklauso tolimesnis mokymosi procesas. Taip pat, berniukai yra maždaug 50% labiau linkę susikirsti bendro žynių patikrinimo testuose (matematika, skaitymas, gamtos mokslai). Mokymosi sunkumų turintys jaunuoliai, nebeturėdami kur sužibėti, dažnai nebematydami vilties, meta mokslus ankstesnėse stadijose.

Norint išsiaiškinti kodėl merginoms ir vaikinams taip skirtingai sekasi klasėje, visų pirma reikia pažvelgti ką jie veikia už jos ribų. Merginos namų darbams per savaitę vidutiniškai skiria penkias su puse valandos, beveik valanda daugiau nei vaikinai, kurie paprastai tą laiką praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus ir naršydami internete. Trys ketvirčiai mergaičių skaito knygas savo malonumui, priešingai nei vos daugiau negu pusė berniukų. Ekrano patrauklumas kyla, o knygų populiarumas apskritai krenta sulig kiekvienais metais, tačiau berniukai pasiduoda lengviau. EBPO išsiaiškino, jog vaikinai praleidžiantys tiek pat laiko prie namų darbų, yra ir labiau linkę skaityti knygas.

Būdami klasėje, berniukai dažnai būna kažkur kitur. Iš berniukų žymiai dažniau galima išgirsti teiginį, jog mokykla yra „laiko švaistymas”. Lygiai taip pat, kaip anksčiau mokytojai turėdavo įtikinti merginas, jog tikslieji mokslai, nėra skirti tik vyrams, dabar EBPO bando raginti tėvus ir visuomenę, nukreipti berniukus nuo tos vyriškumo versijos, kurioje akademiniai pasiekimai nėra svarbūs. „Berniukai išgyvena skirtingus spaudimus“ – teigia I. Yip, „deja, jie turi tam tikrus įsitikinimus, susijusius su [blogu] elgesiu.”.

Kol darbų neišsilavinusiems vyrams buvo žymiai daugiau, berniukų panieka švietimui galėjo būti ne tokia neracionali. Tačiau tos dienos senai praėjo. Ko gero, pasitikėjimas, išdidumas ir konkurencingumas padeda berniukams matematikoje. Tačiau mokytojai kenčia nuo jų negebėjimo save disciplinuoti.

Dėl jų „nepakenčiamumo“, dažnai nukenčia ir berniukų įvertinimai. Tyrimas parodė, jog berniukai surenka daugiau taškų anoniminiuose testuose, nei mokytojų paskirtose užduotyse. Gali būti, kad dėl šio mokytojų “neteisingumo”, berniukams dažniau tenka kartoti metus mokykloje, net jei ir būna tokių pačių gabumų kaip mergaitės. Tačiau kas slypi už šios diskriminacijos? Viena versija: mokytojai labiau mėgsta mokinius, kurie yra mandagūs, tvarkingi ir nesivelia į ginčus.  Visos šios savybės būdingos mergaitėms. Kai kuriose šalyse už blogą elgesį net mažinami pažymiai už mokslo dalykus. Kita versija: moterys, kurios sudaro maždaug 80% pradinių klasių mokytojų, ir 70% vidurinių, labiau yra linkusios palaikyti savo lytį, lygiai taip pat kaip vyrai kompanijų vadovai labiau yra linkę pasirinkti pavaldiniu kitą vyrą.

Kai kurios šalys rūpinasi, kad aplinka berniukams būtų priimtinesnė. Berniukai Lotynų Amerikoje (Meksikoje, Kolumbijoje, Čilėje, Peru) skaito žymiai daugiau, ir skaitymo įgūdžių atotrūkis tarp berniuku ir mergaičių yra žymiai mažesnis nei kitose šalyse. Keista, tačiau tose pačiose šalyse merginos žymiai labiau atsilieka matematikoje.

Toliau ir aukščiau

Merginų dominavimas moksluose išlieka ir po mokyklos. Prieš keturiasdešimt metų,  didžiąją dalį universitetų sudarydavo vaikinai, ypač aukštesniuose lygmenyse ir tiksliųjų mokslų srityse. Tačiau universitetiniam mokslui išsiplėtus, merginos jį pradėjo rinktis beveik dvigubai greičiau nei vaikinai. Pagal EBPO, merginos šiuo metu sudaro 56% stojančių į aukštąsias mokyklas, iki 2025 metų šis skaičius gali pakilti 58%.

EBPO užfiksavo tik keletą regionų kuriuose studenčių universitetuose yra ženkliai mažiau, tačiau Amerikoje, Britanijoje ir dalyje Skandinavijos, merginos aukštojo mokymo įstaigose pradeda sudaryti daugumą. Aukštojo mokslo feminizacija, vyko taip tolygiai, jog prabėgo nepastebėta. Pasak EBPO eksperto Stephano Vincento Lancrino, kai prieš šešis metus jis išspausdino pirmąjį darbą šita temą, skaitytojai „negalėjo patikėti“.

Moderni švietimo sistema tarnauja daugeliui žmonių, taip atlikdama savo funkciją. Ji dažniausiai atitinka mergaičių poreikius, kartais ir berniukų. Tačiau didelė dalis berniukų joje turi prisitaikyti prie stiprių savo vyriškos prigimties suvaržymų. Pasak Michaelio Guriano, knygos „Berniukų protai: kaip išgelbėti mūsų sūnus nuo nesėkmės mokykloje ir gyvenime“ autoriaus, vyriškos lyties atstovai mokosi veikdami ir judėdami erdvėje.  Kuo daugiau akcentuosime ankstyvojo skaitymo svarbą bei skirsime mažiau dėmesio sveikam judėjimui, bei patirtiniam mokymuisi (angl. experiential learning), tuo nepalankesnės berniukams bus mūsų mokyklos.  Žinoma, nėra būtina grįžti į gilią senovę, ir leisti berniukams augti kaip laukiniams. Užtenka pedagogus ugdyti lanksčiau, taip, kad jie galėtų prisitaikyti prie skirtingų poreikių, ir gerbti berniukus už tai kuo jie yra.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close