Saulė ruošia mums nemalonią staigmeną?

Jake Parks | blogs.discovermagazine.com

Per praėjusį dešimtmetį mokslininkai įsitikino, kad žvaigždžių blyksnių varžybose mūsų Saulė vargu ar patenka tarp lyderių.  Šiais metais mokslininkai netgi nustatė žvaigždę, kuri išleido apie 10 milijardų didesnį energijos pliūpsnį, lyginant su vidutiniais Saulės blykstelėjimais.  Šie super-blyksniai dažniausiai stebimi jaunose aktyviose žvaigždėse. Tačiau naujas tyrimas, pristatytas pirmadienį 234-ajame Amerikos astronomijos draugijos susirinkime, rodo, kad net mūsų pusamžė, palyginti rami saulė, yra pajėgi „pagaminti“ pritrenkiančiai galingus blyksnius – nors tik kartą per vieną ar du tūkstantmečius.

Iš pradžių mokslininkai manė, kad super-blyksnius generuoja greitai besisukančios [jaunos] žvaigždės. Taip yra todėl, kad greitai besisukančios žvaigždės palyginti lengvai deformuoja savo magnetinius laukus, o tai, kaip manoma, „išspaudžia“ į žvaigždės paviršių energijos pliūpsnį.

Šaltinis: Bloomberg

Tačiau tyrimas parodė, kad spartus sūkis nėra būtinas stipriems išsiveržimams: į Saulę panašios žvaigždės taip pat gali generuoti pavojingus super-blyksnius.  Tai, kad lėtai besisukančios žvaigždės vis dar gali išmesti milžiniškus energijos kiekius, be abejo, intriguoja, tačiau tai taip pat šiek neramina. „Kai mūsų Saulė buvo jauna, ji buvo labai aktyvi – ji sukosi labai greitai ir greičiausiai generavo galingus pliūpsnius“, sako tyrimo vadovas dr. Yuta Notsu iš Kolorado Universiteto Boulderyje (JAV). „Bet dabar mes žinome, kad tokie dideli blyksniai gali kilti ir šiuolaikinėje Saulėje, nors ir labai nedažnai.“ Vis dėlto laikas super-blyksniui gali būti pribrendęs. „Mūsų tyrimas rodo, kad „super-pliūpsniai“ yra reti įvykiai, sakė dr. Notsu, „tačiau yra reali galimybė, kad tokį įvykį galėtume patirti per artimiausius 100 metų“.

Nors niekas tiksliai nežino kokius padarinius Žemės gyventojams sukeltų super-blyksnis, vienas, daug silpnesnis, panašus įvykis yra aprašytas istorijoje. 1859 m. rugsėjį mūsų planetą užliejo galingo Saulės blyksnio išspjauta įkrautų dalelių banga. Tai sukėlė vieną iš didžiausių magnetinių audrų istorijoje, žinomą Carringtono įvykio pavadinimu. Įsiskverbusios į Žemės apsauginį magnetinį lauką, Saulės dalelės sukėlė nuostabią pašvaistę, kuri buvo matoma net tokiuose pietiniuose kraštuose, kaip Havajai ir Kuba. Tačiau Carringtono įvykis ne tik papuošė dangų mirgančiomis šviesomis; jis taip pat sukėlė sumaištį telegrafo tinkluose, tuo metu jau diegtuose Šiaurės Amerikoje ir Europoje.  Šio įvykio aprašymuose skaitome apie perkrautas, kaistančias telegrafo linijas, sukeliančias gaisrus ir nukrečiančias telegrafo operatorius.

Jei palyginti vidutiniškas Carringtono įvykis XIX a. sukėlė tokius padarinius, ką šiandien pridarytų šimtą kartų stipresnis Saulės pliūpsnis?

Skaityti visą tekstą (anglų k.)