Kodėl vištiena tokia pigi? | The Economist

Spauskite čia, jei norite perskaityti vaizdo įrašo transkriptą lietuvių kalba.

.

Žmonės kasmet suvalgo 65 milijardus vištų. Vištienos paklausa auga greičiausiai iš visų mėsos produktų. Tačiau vištienos svaro kaina smarkiai krenta. Kaip tai gali būti?

Štai ūkis, tapęs technologinės revoliucijos pirmeiviu ir drastiškai pakeitęs vištų auginimą. Jį valdo Davidas Spelleris, kuris buvo CCTV ir CO2 monitorių naudojimo vištų tvartuose pradininkas. Jis ne tik valdo savo ūkį, bet ir dirba konsultantu, prižiūrinčiu apie 3 milijonų vištų auginimą Jungtinėje Karalystėje.

Pirmą kartą vištos buvo prijaukintos daugiau nei prieš 8000 metų, tačiau tik apie 1940 m. buvo pradėta stengtis sukurti vištų super-veislę. Šios pastangos vištienos pramonę pakeitė amžiams.

Šiandien broilerių, t.y. vien mėsai veisiamų vištų gyvenimas aiškus: jos užauga didesnės ir greičiau nei bet kada.  Vištos pasikeitė taip greitai, kad dabar jos yra keturis kartus didesnės, nei buvo šeštajame dešimtmetyje. Vis dėlto šie paukščiai gali išgyventi tik palaikomi žmonių technologijų.

Moderni višta gali gyventi iki 10 metų, demonstruodama didžiulius savo rūšies evoliucijos pokyčius. Tačiau selektyvus veisimas pasauliniu mastu sukuria savo problemas. Nors vištos gyvena ilgiau nei suplanuota, jos susiduria su vis didėjančiomis sveikatos problemomis. Kyla pavojus, kad vištų pramonė kliaujasi vis mažėjančiu genofondu.

2012 m. ES uždraudė laikyti vištas ankštuose narvuose, tačiau yra žmonių, kovojančių, kad vištų gyvenimo sąlygos taptų dar geresnės. Laisvai laikomi paukščiai turi daugiau galimybių judėti lauke, o organiškai augintų vištų mėsoje paprastai nėra antibiotikų, hormonų ir kitų sintetinių chemikalų.

Organiškai auginamos vištos išgyvena ilgiausiai – 81 dieną, palyginti su intensyviuoju būdu auginamais paukščiais, kurie papjaunami po 35 iki 40 dienų. Laisvai auginamos vištos turi daugiausiai vietos vaikštinėti, tačiau, kalbant apie gyvenamąjį plotą, organiškai auginamų vištų padėtis yra kur kas geresnė nei intensyviuoju būdu auginamų paukščių: pastaruoju būdu į vieną kvadratinį metrą sugrūdama iki 17 suaugusių paukščių.

Organiškas ūkininkavimas gali suteikti gyvūnams aukštesnę gyvenimo kokybę, tačiau vartotojus daugiausia motyvuoja jų išlaidos, o vidutiniame JK prekybos centre intensyviuoju būdu auginamų vištų mėsa kainuoja kelis kartus mažiau nei jų laisvai laikomų ar organiškai augintų puseserių.

JK intensyviuoju būdu auginama daugiau kaip 95% visų broilerių. Panašu, kad – kol pirkėjai nori pigios ir gausios vištienos, ji bus auginama vis intensyviau.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close