Pensininkų rojumi Lietuva netaps, bet ori senatvė įmanoma?

BNS Spaudos centro informacija

Klasikiniu laikomas principas, kad dirbantieji išlaiko dėl amžiaus iš darbo rinkos pasitraukusius vyresnius visuomenės narius, išsivysčiusiose šalyse vis rimčiau ima strigti, nes čia nuolat auga pagyvenusių žmonių skaičius. Lietuva, kaip ir dauguma Europos Sąjungos šalių sparčiai sensta, ir savų pensininkų rojumi iš visų šalių pretenduoja tapti nebent Airija ar Turkija.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Šarūnas Ruzgys teigia, kad tik tos šalys, kurios gali būti ramios dėl savo demografinio balanso, kaip Turkija ar Airija, kol kas gali kiek mažiau jaudintis dėl ateities pensininkų išlaikymo.

„Galima sakyti, kad Turkija artimoje ateityje pretenduoja tapti pensininkų rojumi savo pensininkams. Palyginti su ES, jaunų žmonių dalis šalyje yra įspūdingai didelė – Bendrijoje į Turkiją panašiausia nebent Airija, kurioje jaunų, darbingo amžiaus žmonių dalis yra didžiausia. Tuo tarpu Lietuva atkartoja bendrąjį ES šalių vystymosi scenarijų“, pagal kurį mokesčių mokėtojų bazė sparčiai mažėja pildydama senjorų gretas, – sako Š. Ruzgys.

Nuo 2007 iki 2017 metų Lietuvoje jauniausių, iki 14 metų amžiaus gyventojų sumažėjo nuo 16 iki 14,8 proc., o vyresnių nei 65 metų senjorų dalis išaugo nuo 16,6 iki 19,3 proc., rodo Eurostato duomenys.

* 20-65 m. amžiaus gyventojų skaičius vienam 65+ m. gyventioui. Šaltinis: population.un.org

Tuo tarpu Turkijoje jauniausia gyventojų grupė sudaro net 23,7 proc., o vyriausia – tik 8,3 proc. Viena iš buvusių patraukliausių Lietuvos gyventojams emigracijos krypčių, Airija, ES gali pasigirti net 21,1 proc. jauniausio amžiaus grupės dalimi, kai tuo tarpu senjorų dalis šalyje siekia 13,5 proc.

Pensijų fondų valdytojai atkreipia dėmesį, kad vis labiau išryškėjantys demografiniai pokyčiai turi skatinti mobilizuoti pastangas ir papildomu pajamų šaltiniu imti rūpintis jau dabar.  „Lietuvoje turėdami gana didelį skurdo lygį ir silpną vidurinįjį visuomenės sluoksnį, kol kas dažniausiai kaupiame mažais žingsneliais, dėl kurių nereikia apriboti savo kasdienių reikmių. Tačiau pirma, svarbu, kad šis minimalus žingsnis apskritai būtų žengiamas, antra – būtina siekti, kad taupymas vyktų nuosekliai ir būtų nuolatinis“, – tvirtina LIPFA vadovas.

Nuo 2019 metų Lietuvoje startuoja pensijų reforma, kuri numato į savo finansinės gerovės kūrimą labiau įtraukti dirbančiuosius ir skatina santaupoms II pakopoje kas mėnesį atsidėti 3 proc. nuo atlyginimo.  Taip pat nuo 2019 metų pradžios pertvarkoma šalies mokesčių sistema leis kompensuoti įmokas į II pensijų pakopą mokant mažesnius „Sodros“ bei gyventojų pajamų mokesčius.  Be to, kiekvieną kaupiantįjį II pakopoje savo ruožtu finansiškai skatins valstybė, skirdama 1,5 proc. vidutinio šalies atlygio dydžio paskatą.

Tad, nors Lietuvai greičiausiai nelemta tapti pensininkų rojumi, asmeninių pastangų keliu susikurti skurdo nepaženklintą senatvę – misija įmanoma.

 

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close