Mažėja patyčių Lietuvos mokyklose

BNS Spaudos centro informacija

Naujausio Tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys rodo patyčių tarp Lietuvos mokinių mažėjimo tendenciją.

Pasaulio sveikatos organizacija kas ketverius metus atlieka Tarptautinį mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimą (HBSC), vykdomą beveik 50-yje valstybių.  2018 metais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje patyčias patyrė kiek mažiau berniukų ir tiek pat mergaičių kaip prieš keturis metus.  Besityčiojančių abejų lyčių moksleivių per šį laikotarpį taip pat šiek tiek sumažėjo.

Šaltinis: LSMU

Taip pat nežymus sumažėjimas stebimas, vertinant patyčias virtualioje erdvėje – 2014 m. elektronines patyčias patyrė 10 proc. mokinių, o 2018 m. – 8 proc. Dažniau (apie du kartus) tyčiojasi bei patyčių aukomis tampa berniukai“, – rezultatus komentuoja HBSC tyrimo Lietuvoje pagrindinis tyrėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Kastytis Šmigelskas.

„Tai – nepaprastai svarbi žinia, kad stebime patyčių mažėjimo tendencijas. Šie duomenys rodo, kad mūsų visuomenėje po truputį mažėja šios formos agresijos, – teigia emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ vadovas dr. Robertas Povilaitis. – Žinoma, pokyčiai vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet žinia labai aiški: judame teisinga kryptimi ir norint, kad skaudinimo mokyklose būtų dar mažiau, turime tęsti darbą ir dar stiprinti pastangas.“

Kovojant su patyčiomis labai svarbu, kad tėvai atpažintų jas kenčiančių vaikų elgsenos požymius ir imtųsi atitinkamų veiksmų.  „Dažnai vaikai vengia pasakoti apie patyčias ne tik mokyklos darbuotojams, bet ir tėvams ar kitiems šeimos nariams. Tačiau patiriančio patyčias vaiko elgesys dažnai pasikeičia ir tėvai gali pastebėti požymius, galinčius byloti apie patiriamas patyčias,“ įspėja „Vaikų linijos“ specialistai.  Tai ir prarasti ar sugadinti vaiko daiktai; mėlynės, įdrėskimai ir panašios žymės; pasikeitęs kelionės iš mokyklos į namus maršrutas, nenoras eiti į mokyklą, irzlumas. liūdesys ar didelis emocingumas.  Pastebėjus tokius požymius tėvams būtinai derėtų vaiką išklausyti, padrąsinti, aptarti reagavimo būdus ir, be abejonės, kreiptis į auklėtoją ar mokyklos administraciją.  Ne mažiau svarbu, kad tėvai vaikui sakytų, jog jį myli ir stengsis padaryti viską, kas įmanoma, kad jis jaustųsi saugus.