Pasienio regionai neatlaiko latvių ir lenkų konkurencijos

BNS Spaudos centro informacija

Vasario pradžioje bankas „Citadele“ paskelbė trečius metus iš eilės atliekamo tyrimo „Verslo kliūčių žemėlapis“ rezultatus. Tyrimo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos ir visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 19 savivaldybių, 39 regionuose indeksas sumažėjo, 2 – liko nepakitęs.

Kaip ir 2016 bei 2017 metais, šiemet palankiausia savivaldybe verslui ir vėl tapo Neringa – čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 %. šalies vidurkio. Antroje vietoje liko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 %. rodiklis, trečioji šias metais – Palanga su 134 %.

Šaltinis: Bankas „Citadele“

Vertinant bendrus šalies verslo laisvės indekso duomenis, matyti, kad šalia sienos su Lenkija ir Latvija esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Jei per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tai šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi ekonominei veiklai.

„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti [plataus spektro] prekių. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

Apklausoje dalyvavę Telšių regiono verslininkai nurodė dar dr juos slegiančius rūpesčius: mokesčių naštą (70 proc.) ir kvalifikuotos darbo jėgos stygių (38 %).  Prognozuojant ateitį, didžiausia ekonominė grėsmė verslo plėtrai, pasak Telšių verslininkų, yra kainų augimas, kurį išskyrė 38 proc. verslininkų. Lyginant Lietuvos mastu, ši problema aktuali kiek mažiau (33 %) verslininkų.