Foto: Benny Jackson

Pasaulis 2050: afrikiečių padvigubės, europiečių sumažės 16 milijonų

 | Shannona Roberts

Populiacijos duomenų biuras (Population Reference Bureau) ką tik paskelbė 2018 m. ataskaitą apie pasaulio gyventojų skaičiaus tendencijas. Pasak ataskaitos, šiemet pasaulyje gimstamumas (t.y. vidutinis moters per gyvenimą pagimdytų vaikų skaičius) siekia 2.4. Šis skaičius nuosekliai mažėja jau kelis dešimtmečius.

Didžiausias gimstamumas matomas Nigeryje (7.2), Čade (6.4) ir Demokratinėje Kongo Respublikoje (6.3); mažiausias – Pietų Korėjoje (1.1), Singapūre (1.2) ir Taivane (1.2). […]

Pranešimo autoriai prognozuoja, kad 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks 9.9 milijardus; t.y. išaugs 2.3 milijardais (29%) nuo dabartinių 7.6 milijardų. Tokių prognozių išsipildymas, žinoma, priklauso nuo daugybės faktorių.  Taip pat verta atkreipti dėmesį į kai kuriuos prognostinius modelius, rodančius, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2100 m. nustos kisti ar net ims mažėti.  Taigi artimiausių dešimtmečių augimas, panašu, nesitęs ilgą laiką.

Pranešime nurodoma, kad iki 2050 m. Afrikos gyventojų skaičius daugiau nei padvigubės ir pasieks 2.6 milijardus bei sudarys 58% pasaulio populiacijos prieaugio.  Azijos populiacija išaugs 717 milijonais ir pasieks 5.3 milijardo žmonių.

Kitokia ateitis laukia Europos (tyrime apimančios ir visą Rusijos teritoriją).  Europos populiacija iki 2050 smuks nuo 746 milijonų iki 730 milijonų. Šiaurės ir Pietų Amerikos gyventojų padaugės nuo 1 milijardo iki 1.2 milijardų. Okeanijos (kuriai priskiriamos Australija ir Naujoji Zelandija) gyventojų turėtų pagausėti nuo 41 milijono iki 64 milijonų.

Šimtmečio viduryje 38 šalys turės mažiau gyventojų nei 2018 m. Labiausiai „nukraujuos“ Kinija, neteksianti apie 50 milijonų gyventojų; toliau seks Japonija (25 milijonai) ir Rusija (9.4 milijonų).  Didžiausias gyventojų nuošimtį turėtų prarasti Rumunija (23 procentus).

Pasaulio gyventojai senės: gims mažiau vaikų, o gyvenimo trukmė augs.  Beje, ataskaitoje skirtas ypatingas dėmesys gyventojų amžiaus struktūrai. Šimtmečio viduryje, anot prognozių, 16 procentų pasaulio gyventojų bus sulaukę 65 ar daugiau metų.  Dabar senjorų nuošimtis lygus 9 procentams. Šalių, kuriose vyresnių nei 65 m. žmonių nuošimtis sieks 20% skaičius išaugs nuo 13 dabar iki 82 metais.

Tai reiškia, kad daugely šalių ir toliau aktualiais liks rūpinimosi senoliais bei investavimo į galimybes jaunimui mažėjančios darbo jėgos kontekste klausimai. Senėjanti populiacija, kaip žinia, gali įvairiais būdais atsiliepti šalies ekonomikai. […]  Kita vertus, šalys su augančiomis populiacijomis, pavyzdžiui Afrikoje,  turės pilnai išplėtoti savo jaunų žmonių žmogiškąjį kapitalą ir išnaudoti demografinį dividendą skurdui mažinti. Taip pat greičiausiai matysime augančius migrantų srautus iš šių šalių, įsiliesiančius į sunykusias kitų valstybių darbo rinkas.  Tokia tendencija, kaip ir dabar, be abejo sukels karštų diskusijų.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close