Paryžiaus Žmogus-voro vyriškumo privalumai

 |  Carolyna Moynihan 

Mamoudou Gassama

Tada, kai atrodė, kad viskas prarasta, pasirodė Žmogus-voras. Nors „mano kūnas, mano teisės“ laikais vaikas vis dažniau tampa nereikalingu balastu, jaunas migrantas rizikavo savo paties gyvybe, kad išgelbėtų visai nepažįstamo žmogaus vaiką. Kai Prancūzija ėmė išties griežtai kalbėtis su „ekonominiais migrantais“, vienas iš jų pasirodė esąs superherojus, kurį visa tauta panoro pagerbti. Prireikė mažiau nei minutės, kad apvirstų įsigalėjusi nusistatymų sistema, o žmogaus prigimtis atsiskleistų visu gražumu.

Vieną gegužės vakarą Mamoudou Gassama iš Malio tebuvo migrantas nelegalas, einantis žiūrėti futbolo rungtynių. Tačiau žviegiančios sirenos ir proto netekusi minia patraukė jo dėmesį, ir galiausiai jis išvydo po ketvirto daugiabučio aukšto balkonu kybantį mažą vaiką. Nieko negalvodamas jis perbėgo gatvę, puolė prie namo ir pradėjo kilti aukštyn rankomis kabindamasis už balkonų atbrailų, kol galiausiai pasiekė vaiką; jam prireikė drąsos ir, sakytum, antžmogiškos jėgos.

Jis tikrai buvo antžmogiškai stiprus. Pirmadienį, susitikęs su prezidentu Emmanueliu Macronu, Gassama pasakė prezidentui:

Ačiū Dievui, aš jį išgelbėjau. Dievas man padėjo. Kuo aukščiau lipau, tuo man darėsi drąsiau lipti.

Ir Dievas tikrai norėjo tą vaikelį išgelbėti, nes kartą  jis jau krito nuo vienu aukštu aukščiau esančio balkono; kaimynai iš gretimo balkono jo nepasiekė. Visiems pritariant, prezidentas apdovanojo Gassamaʼą medaliu už „drąsą ir pasiaukojimą“, raštu, pasirašytu policijos prefekto ir reiškiančiu Prancūzijos Respublikos dėkingumą. Jam pažadėti dokumentai, leidžiantys gyventi Prancūzijoje, ir galimybė gauti Prancūzijos pilietybę pasinaudojant pirmumo teise. Jam taip pat pasiūlytas darbas Paryžiaus priešgaisrinėje tarnyboje.

Aišku, tai nėra visuotinės nelegalių migrantų amnestijos pradžia; tūkstančiai kitų, daugiausia vyrų, gyvena jausdami deportacijos grėsmę. Jiems nebus paprasta sulaukti progos parodyti, kaip Gassamaʼi, ko yra verti. Vis dėlto šiandieninis Prancūzijos didvyris yra gerumo ir pasiaukojimo pavyzdys, kuris galėtų įkvėpti ir daugybę kitų.

Beje, galima sakyti, kad Gassama atliko drąsų žygdarbį, kurį galėjo atlikti tik vyras; jam prireikė didžiulės fizinės jėgos, būdingos vyrui. Moterys irgi gali ne mažiau nustebinti, tik jos stebina kitaip. Literatūros pasaulyje gali būti moterų-vorių, ko, matyt, reikalautų politinis korektiškumas, bet, kai kalba pasisuka apie galimybę užkopti keturis aukštus kliaujantis tik raumenimis (kalbant žmonių kalba), akivaizdu, kad turima omenyje vyro jėga.

Tai jėga, kurią Dievas arba gamta, jeigu jums taip labiau patinka, suteikė vyrams tam, kad jie gintų žmogaus gyvybę ir civilizacijos pažangą. Šiuolaikinėje visuomenėje ši jėga, kaip rodo seksualinio priekabiavimo panika,  šiek tiek deformuota ir nukreipta netinkama linkme. Moterys irgi prie šio chaoso prisidėjo, taigi dabar joms atėjo metas paskatinti savo vyrus elgtis „drąsiai ir pasiaukojančiai“. Tada ir vaikams būtų saugiau.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close