Nuleista „kartelė“: laimi politikai, pralaimi politika

Dr. Vincentas Vobolevičius

Rinkimų taisyklių poveikis jų rezultatams yra viena įdomesnių temų, kurias kasmet aptariu su savo politologijos studentais.  Pasirodo, balsavimo rezultatus dažnai lemia ne rinkėjų valia, o taisyklės (struktūra) pagal kurią ši valia yra išreiškiama.  Pavyzdžiui 2016 rinkimų baigtis būtų visiškai skirtinga, jei būtų balsuojama vien daugiamandatėje apygardoje (nedidelė TS pergalė) ar vien tik vienmandatėse apygardose (dar didesnė LVŽS pergalė).

Vis dėlto, emocinę stygą užgauna ne tiek balsavimo „mechanikos“ poveikis galutiniams rinkimų rezultatams, kiek faktas, jog politikai gali nusistatyti tokias žaidimo taisykles, kurios jiems padės gerai pasirodyti rinkimuose – net jei tų taisyklių poveikis būtų žalingas šaliai.  To pavyzdys – praėjusio ketvirtadienio Seimo sprendimas sumažinti daugiamandatės rinkimų apygardos balsų „slenkstį“ nuo 5 proc. rinkėjų balsų iki 4 proc.

Siekiant išvengti nykštukinių partijų kūrimosi ir patekimo į parlamentą, kone visos šalys kuriose balsuojama „už sąrašus“ yra nustačiusios minimalią visų balsų dalį kurią partijos privalo gauti, kad galėtų dalyvauti mandatų dalybose.  Kai kuriose Europos šalyse ši dalis yra labai maža (pvz. Nyderlanduose jis nesiekia nė vieno procento), tačiau didžiausioje kontinento dalyje balsų slenkstis lygus 5 proc. visų  paduotų balsų.

Seimo sprendimu Lietuva paliko Centrinės ir Rytų Europos šalių „penkių procentų“ klubą ir prisijungė prie šešių, labai skirtingų Europos šalių, kurios taiko 4 proc. slenkstį. Kam tai naudinga?

Duomenys valstybėms, kuriose bend dalį rinkimų rezultato lemia balsavimas daugiamandatėje apygardoje.

Pirmiausiai kartelės „nuleidimas“ naudingas įstatymo pataisą pasiūliusiam Liberalų sąjūdžiui.  Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad ši politinė jėga gana lengvai peršoka 4 proc. barjerą, tačiau neįstengia įveikti vienu punktu aukštesnės kartelės.

Vis dėlto, įstatymui priimti LLS reikėjo daugiau vietų Seime turinčių sąjungininkų.  Jais šį kartą tapo jų idėjiniai oponentai, valstiečiai.  Ar sumažindami balsų slenkstį LVŽS tikisi Seime pamatyti daugiau nedidelių partijų (pvz. N. Puteikio, R. Dagio ar M. Puidoko kuriamų darinių) su kuriomis ateityje būtų galima derėtis dėl koalicijos?  Vargu.  Reikšminga dalis potencialių politinių naujadarų greičiausiai taikysis į dabartinių valdančiųjų balsus, taigi ir į jų mandatus Seime.

Labiau tikėtinas aiškinimas – tarpusavyje ne visada sutariantys valstiečiai nėra užtikrinti ar pavyks išlikti vieningiems iki kitų metų rinkimų.  LVŽS aižėjimo atveju, sumažintas slenkstis galėtų reikšti politinį išsigelbėjimą nedideliems likutiniams dariniams.

Galiausiai, balsų slenksčio sumažinimas yra naudingas ir kitoms nedidelėms partijoms (pvz. TT ar LLRA-KŠS), praeityje nežymiai peržengdavusioms 5 proc. barjerą.  Tuo labiau, kad apklausos rodo šiuo metu kiekvieną iš šių organizacijų gaunant po mažiau nei 5 proc. rinkėjų palaikymo.

Taigi akivaizdu, kad rinkimų taisyklių keitimas naudingas didelei daliai politikų.  Ar toks pokytis – į naudą Lietuvai? Manau, kad ne.  Pirmiausiai, žemesnis balsų slenkstis reiškia lengvesnį kelią į Seimą nedidelėms, politinių entreprenerių vedamoms partijoms.  Pavyzdžiui, 4 proc. barjeras 2016 m. reikštų, kad daugiamandatėje apygardoje vietas laimėtų Darbo partija.  Daug nedidelių, „ėjimo į valdžią“ tikslu suburtų partijų Seime reikštų sunkesnį koalicijų formavimą ir mažiau stabilią bei atskaitingą vyriausybės politiką.

Ne veltui visos, išskyrus tris, 5 proc. barjerą turinčios šalys yra pokomunistinėje Centrinėje ir Rytų Europoje.  Tai regionas ilgą laiką pasižymėjęs reikšminga už naujas partijas balsuoti linkusio elektorato dalimi; dėl to aukštesnis balsų slenkstis mūsų regione yra tinkama priemonė smulkių politinių entreprenerių ambicijoms atvėsinti.

Sumažintas balsų slenkstis graso ne vien koalicijos formavimo bei valdymo apsunkinimu, bet ir partinės sistemos silpninimu.  Žema laimėjimo „pagal sąrašą“ kartelė reiškia stipresnę derybinę galią partijų vidinei opozicijai.  Šalyje, kur daugelį politinių partijų sudaro keli lyderiai su savo pasekėjų „frakcijomis“ vidinio susitarimo paieškos gali apsunkti, jei konkuruojantys lyderiai ir jų pasekėjai mato galimybę „trenkti durimis“ įkuriant naują politinį darinį.

Visa tai nepaneigia įžvalgos, kad balsų slenksčio mažinimas skatina didesnį rinkėjų nuomonių įvairovės atstovavimą įstatymų leidyboje.  Vis dėlto, geresnis būdas nuomonių įvairovei skatinti būtų panašius pažadus dalinančių smulkių politinių darinių vienijimasis (ir tuo keliu ateinantis jų pajėgumo stiprinimas), o ne politinės sistemos fragmentavimas ir destabilizavimas.

Ar yra bent vienas nuleistos kartelės privalumas? Galbūt. Šiemet studentams galėsiu pasiūlyti naują ir aktualų žalingos rinkiminės inžinerijos pavyzdį.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close