Šimtai mokytojų patiria spaudimą eiti atostogų?

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos informacija

Šeštadienį Vyriausybei paskelbus karantiną Lietuvos teritorijoje nutarta nuo kovo 16 d. (pirmadienio) darbą švietimo, ugdymo ir mokslo įstaigose organizuoti nuotoliniu būdu pagal įstaigoje patvirtintą nuotolinio darbo tvarką. Dėl šalyje sustabdyto mokymo proceso, paskelbiant dviejų savaičių atostogas, darbo santykiai ir apmokėjimo tvarka mokytojams nesikeičia ir jokių prašymų pasirašyti nereikia.

Deja, nuo praėjusios savaitės pabaigos, didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) sulaukė beveik 500 skundų iš mokytojų bei mokyklų direktorių dėl patiriamo spaudimo išeiti neapmokamų atostogų arba naudoti sukauptas atostogas. Tokie reikalavimai, pasak profsąjungos vadovo Egidijaus Milešino, yra neteisėti darbo teisės požiūriu ir neetiški vertinant visą situaciją Lietuvoje ir Europoje.

Tikrai ne visose įstaigose yra patvirtinta nuotolinio darbo tvarka. […] Merai ir mokyklų vadovai privalo suprasti, kad karantinas baigsis, o tuomet mokytojų laukia milžiniškas papildomas krūvis. Šiomis dienomis sunku visiems, bet tai nereiškia, kad galima prispausti ir išnaudoti darbuotojus, ypač pažeidžiamiausius, gaunančius mažiausią atlyginimą.

Tuo pačiu, E. Milešinas kreipdamasis į mokytojus prašė jų būti supratingais ir esant poreikiui padėti ir pasirūpinti mokiniais. „Privalome ne tik ginti savo teises, tačiau garbingai ir dorai atlikti savo pareigas ekstremalios situacijos metu“, – ragino pirmininkas.

Mokyklų direktoriams, susiduriantiems su sunkumais patvirtinant nuotolinio darbo tvarką, profsąjunga siūlo kreiptis į LŠMPS Teisės centrą dėl nemokamos konsultacijos.

Mokytojus, tuo tarpu, profsąjunga kviečia susipažinti su vieno iš respublikos Darbo kodekso kūrėjų, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo prof. Tomo Davulio paaiškinimais kaip teisės aktai numato nuotolinio darbo organizuojamą ir kaip suteikiamos atostogos darbuotojams.

  • Kaip suteikiamos atostogos kovo 16-27 dienomis?

Šiuo laikotarpiu darbuotojas gali naudotis savo turimomis kasmetinėmis apmokamomis atostogomis. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas būtinai šiuo metu tokiomis atostogomis naudotųsi.  Darbdaviui tai pat draudžiama nustatyti tokį grafiką, pagal kurį visi darbuotojai ar jų grupės ima atostogauti kaip tik šiuo metu.

Tas pats galioja ir nemokamoms atostogoms, kurių iniciatorius visais atvejais yra darbuotojas. Jei darbuotojas tokio noro nepareiškia, nemokamų atostogų inicijuoti darbdavys negali.

  • Kaip ir kada organizuojamas darbas namuose – nuotolinio darbo forma?

Dirbti nuotoliniu būdu nėra darbuotojo prievolė (DK 52 str. reguliuoja susitarimus tarp šalių dėl reguliaraus nuotolinio darbo pobūdžio), tačiau tokia darbuotojo pareiga gali atsirasti dėl ypatingųjų aplinkybių – epideminės situacijos ar kitų apribojimų, kuriuos įstatymo pagrindu priima įgaliotos institucijos.

Iš darbuotojo pavaldumo prievolės ir darbdavio teisės organizuoti darbo procesą (DK 32 str. 2 d.) bei pareigos tai daryti saugiai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d.) kildinama darbdavio teisė nustatyti darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietą, kuri nesutampa su įprastine darbo vieta. Šiuo atveju darbdavys dėl pandemijos protrūkio grėsmės savo iniciatyva nustatęs, kad darbuotojas privalo dirbti namie, neturi tam gauti darbuotojo sutikimo.

Tokiu atveju darbdavys turi sudaryti sąlygas dirbti kitoje vietoje (pvz. aprūpinti techninėmis, komunikacinėmis priemonėmis, jei reikia), o darbuotojui mokama kaip už įprastai atliekamą darbą. Individualūs susitarimai dėl darbo valandų skaičiaus, apmokėjimo už tokį darbo laiką ar darbo sąlygų sudarymo taip pat galimi. Jei techninės priemonės neleidžia tinkamai atlikti savo pareigų ne darbo vietoje, reikia rinktis kitą sprendimą.

Jei darbuotojas prašo dirbti namuose, tačiau darbdavys su tuo nesutinka, problema reguliuotina pagal DK 52 straipsnio 2 dalies taisykles: jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Jei iš esmės darbuotojo darbas gali būti dirbamas namuose, darbdavio galimybė nesutikti su darbuotojo prašymu dirbti nuotoliniu būdu yra mažesnė, jei darbuotojas nurodo, kad jo nepilnametis vaikas negali dalyvauti ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo procese dėl taikomų šioms įstaigoms veiklos apribojimų.

Primintina, kad pagal naujojo Darbo kodekso 28 straipsnį, darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi siekti susitarti dėl lankstesnio darbo laiko režimo šiomis ypatingomis sąlygomis.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close