Mokyklos konkuruoja dėl grįžtančių išeivių vaikų?

Viešosios politikos ir vadybos instituto, BNS Spaudos centro informacija

Šią savaitę nuskambėjo žinia, kad Lietuvoje kuriamas mokyklų tinklas, skirtas užtikrinti geresnę tiesioginės migracijos patirties turinčių vaikų integraciją į švietimo sistemą.   Pirmasis mokyklų tinklo etapas aprėps 6 miestų savivaldybes – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus – ir 4 rajonų savivaldybes – Kauno, Mažeikių, Tauragės ir Marijampolės. Iš viso šiose savivaldybėse prie iniciatyvos prisijungė 21 mokykla, jau turinti patirties priimant sugrįžtančiųjų ir atvykstančiųjų vaikus.

* 2017 m. duomenys. Šaltinis: Statistikos departamentas

„Nors ir dabar mūsų švietimo sistema yra pasirengusi priimti sugrįžtančių emigrantų vaikus, numatytos įvairios galimybės. Mokyklos, priimančios sugrįžusių emigrantų vaikus, gali gauti 30 proc. didesnį finansavimą, tačiau ruošiamės dar labiau, kad nei mokykloms, nei patiems tėvams nebeliktų jokių baimių“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius.

Iš tiesų, Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI), 2018 m. atlikta studija rodo, kad tarp grįžtančių į Lietuvą emigrantų dažnas rūpestis dėl jų vaikų mokymosi perspektyvų.  Daugiausiai nerimo tėvams kelia vaikų galimybės įsisavinti dalykus lietuvių kalba, neprarasti užsienio kalbos įgūdžių, adaptuotis lietuviškoje socialinėje terpėje. Kaip atskleidžia VPVI tyrimas, mūsų šalies pedagogai (o dažnai ir grįžtantys tėvai) daugiausiai dėmesio teikia lietuvių kalbos įgūdžių – teisingo tarimo, sakinių struktūros, teksto suvokimo – įtvirtinimui. Be šių kalbinių gebėjimų mokiniai negalėtų tobulėti kitose disciplinose, kuriose grįžtantieji demonstruoja labai skirtingus pasiekimus.  Kaip rašome tyrimo ataskaitoje:

Dažniausiai sugrįžusiems moksleiviams kyla iššūkių dėl istorijos ir geografijos programų neatitikimų, pavyzdžiui, iš Norvegijos į septintą klasę grįžęs vaikas neturi pagrindinių Lietuvos istorijos ir geografijos žinių.  Matematikos, chemijos, fizikos programos iš dalies yra universalios ir pagrįstos algebros skaičiavimo sistema. Kita vertus, vaikams kyla papildomų sunkumų sprendžiant tekstinius uždavinius, nes trūksta lietuviškų terminų žinių arba skiriasi įvairių mokomųjų dalykų programos.

Deja, dažnai Lietuvos mokyklos yra silpniau pasiruošusios puoselėti svečiuose kraštuose užaugusių moksleivių užsienio kalbos žinias, bei adaptuoti mokymosi metodus, kad grįžtantiesiems būtų mažesnis šokas priprantant prie naujos tvarkos mokykloje. Pavyzdžiui užsienyje pažymiai dažnai pradedami rašyti vyresnėse klasėse; pradinukai mokosi interaktyvaus žaidimo keliu, individualiai motyvuojant vaiką tobulėti.  Taip pat, mokyklose trūkstant kvalifikuotų psichologų, mokytojai, dirbantys su grįžusių šeimų vaikais, dažnai susiduria su poreikiu padėti vaikui susidoroti su psichologine įtampa, galinčia kilti pakeitus kultūrinę ir socialinę aplinką. Deja ne visi pedagogai turi pakankamai žinių tokiam poreikiui patenkinti.

Pasak VPVI tyrimą rengusių ekspertų, dabar sugrįžusiems vaikams dažnai skiriamas specialiųjų poreikių statusas, kadangi tik turėdamas tokį statusą vaikas gali gauti specializuotą pedagogo pagalbą mokymo spragoms užpildyti. Toks statusas, savaime suprantama, gali sukurti psichologinį diskomfortą, nes paprastai iš užsienio grįžę vaikai yra ne mažiau gabūs nei jų bendraamžiai.

Atsižvelgiant į reikšmingus resursus, reikalingus buvusių išeivių vaikų integravimui Lietuvos mokyklose, ministro pažadas 30 proc. didinti finansavimą tokius vaikus lavinančiose mokyklose neatrodo perdėm dosnus.  Tačiau ar finansavimo perspektyva nepaskatins Lietuvos mokyklų – ypač esančių demografine prasme mažiau perspektyviuose rajonuose – konkuruoti dėl sugrįžtančių ir naujai atvykstančių moksleivių? Tokiai konkurencijai atsirasti palankus ir faktas, kad reikšminga dalis grįžtančių šeimų dėl aukštų būsto kainų didmiesčiuose yra linkusios ieškotis gyvenamosios vietos provincijoje. Pavyzdžiui, 2017 – 2018 m. vidutinio dydžio miestuose mokyklas lankė 41 proc. iš užsienio sugrįžusių moksleivių; mažesniuose miesteliuose – 17 proc.

Nors konkurencija ekonomikoje laikoma pozityvia jėga, šiuo atveju papildomų mokinių (ir valstybės paramos) norinčios mokyklos gali siekti „prisivilioti“ vaikus, net ir tuo atveju, jei konkrečius pastarųjų poreikius geriau patenkintų kitos švietimo įstaigos.  Dėl to, pasak VPVI tyrime kalbintų užsienyje gyvenančių moksleivių tėvų, labai svarbu, kad visa informacija apie mokyklas ir jų siūlomas galimybes grįžtančioms šeimoms būtų teikiama centralizuotai.  „Esama situacija, kai mokyklos dažniausiai savo individualiomis pastangomis dalinasi informacija apie save, pavyzdžiui, bendradarbiaujant su užsienio lietuvių bendruomenių atstovais, nesuteikia galimybių tėvams pasirinkti mokyklą, turinčią didesnę darbo su iš užsienio grįžusiais vaikais patirtį“, rašoma tyrimo ataskaitoje.

Nepaisant iššūkių su kuriais susiduriama siekiant integruoti buvusių išeivių vaikus, o taip pat gyventi į Lietuvą atvykstančius jaunuosius kitų šalių piliečius Lietuvos mokyklose, džiugu, kad tokios pastangos dedamos ir, kad valdžia supranta, jog, pasak švietimo ir mokslo ministro „visų labai laukiame, visi yra ir Lietuvos vaikai“.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close