Metai su Trumpu, ir jokios apokalipsės

 | Jamesas Bradshaw 

Donaldas Johnas Trumpas inauguruojamas 45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu. Foto: en.wikipedia.org

Vos prieš metus Donaldas Johnas Trumpas buvo prisaikdintas 45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu, ir, tik pamanykit, tas laikas taip greitai prabėgo.

Atsižvelgiant į apokaliptiškas tuometines kairuoliškai liberalios europietiškos žiniasklaidos ir politinio elito prognozes, vien faktas, kad žmonija vis dar gyva, turėtų būti vertinamas kaip pasiekimas.

Bet iš tikrųjų normali politinė sistema veikė kaip veikusi – Kongresas, Senatas ir Aukščiausiasis teismas ir toliau kontroliuoja galingą prezidento instituciją, kaip kad buvo numatę JAV Konstitucijos sumanytojai.

Įstatymų viršenybė tebegalioja, žurnalistai ir toliau skelbia naujienas – dažniausiai tikras, kartais melagingas.

Nepradėta jokių didelių karų, nebuvo branduolinių sprogimų. Ir Iranas tebėra.

Katastrofiška klimato kaita dar labiau neišryškėjo, nors, pasitraukus Amerikai, Paryžiaus klimato susitarimas turbūt atrodo dar kilnesnis ir svarbesnis. Vėl bus galima kaltinti JAV, kad niekas nevykstą (kaip kad nevyko po Kopenhagos klimato susitarimo, kurį JAV buvo pasirašiusi). Merci beaucoup, Monsieur Président.

Nepaisant didžiulių viceprezidento Mikeʼo Penceʼo pastangų, Amerikos moterys dar neišguitos iš darbo vietų bei mokslo institucijų ir nepriverstos tapti vaikus gimdančiomis tarnaitėmis.

Iš Jungtinių Valstijų nepabėgo jokia prieš Trumpą nusistačiusi įžymybė, išskyrus Harveyʼį Weinsteiną, tačiau skubotas jo pasitraukimas su prezidentu neturi nieko bendra.

Taigi, nepaisant kairiojo flango isterijos, daug ko nutiko. Savo poste prezidentas Trumpas buvo toks pat nenuspėjamas, kaip ir kandidatas Trumpas rinkiminės kampanijos metu.

Ir pasiekė labai daug – tų pasiekimų galėjo nepastebėti tik kvailys arba žurnalistas.

Supurtyta „Islamo valstybė“, Assadas, NATO ir Putinas

Trumpui pradėjus darbą, „Islamo valstybė“ ir toliau kėlė didžiulę grėsmę Viduriniesiems Rytams ir daliai pasaulio. Iš Irako ir Sirijos ji skleidė baisiausio smurto ideologiją, visame pasaulyje verbavo sadistus karius ir vykdė teroro aktus Vakarų pasaulio gatvėse, klubuose ir transporto priemonėse.

Obama juokavo juos vadindamas „JK“ (jauniklių komanda), nors jie siautėjo žudydami ir prievartaudami nekaltus žmones.

Trumpas, atvirkščiai, surinko pasaulinio lygio karinės pagalbos komandą, vadovaujamą legendinio jūrų generolo Jameso „Pasiutusio šuns“ Mattiso, gynybos sekretoriaus, ir visų gerbiamo generolo leitenanto H. R. McMasterio, nacionalinio saugumo patarėjo, o paskui jūrų generolui Johnui Kellyʼui paskyrė dabartines Baltųjų rūmų administracijos vadovo pareigas.

Kovai buvo skirta daugiau pajėgų, karinius sprendimus priimantiems žmonėms buvo sušvelninti griežti reikalavimai. Rezultatai kuo puikiausiai matomi – „Islamo valstybė“ priversta atsitraukti, dešimtys tūkstančių jos kovotojų užmušti, Raka ir Mosulas išvaduoti.

„Jauniklių komanda“ nesuprato, kas jiems smogė.

Kalbant apie genocidą vykdantį niekšą Basharą al-Assadą… kai Obama jį įspėjo dėl cheminių atakų nubrėždamas raudoną liniją, jis atidžiai išklausė ir atsakė zarino dujomis Damasko priemiestyje. Obama padarė tai, kas jam geriausiai sekėsi – ogi nieko.

Kai Assadas padarė klaidą balandį surengęs gerokai mažesnę dujų ataką, prezidento Trumpo atsakas buvo 59 sparnuotosios raketos, nutaikytos į aviacijos bazę, iš kur ir buvo pradėta Assado dujų ataka. Nuo to laiko cheminių atakų nebuvo.

Prieš Trumpą nusiteikę balsai raudojo dėl transatlantinių santykių pokyčių jam prezidentaujant, ypač dėl NATO, bet iš tikrųjų Trumpo politika buvo sėkminga.

Ankstesni Amerikos prezidentai, tokie kaip Obama, kvietė europiečius gintis patiems ir vykdyti NATO įsipareigojimus – gynybai skirti 2% bendro vidaus produkto. Jie neklausė.

Tada Trumpas užsipuolė išlaikytinius ir viešai suabejojo aljanso nauda, nes vieni nariai garbingai vykdo įsipareigojimus, o kiti – ne. Rezultatai įspūdingi: Lenkija ir Rumunija pasitempė ir pasiekė 2% ribą, Vokietija ir kitos šalys jau stengiasi sukaupti reikalingą sumą gynybai. Didėjanti Europos ginkluotė turėtų padėti atgrasyti agresorių – Rusiją.

Aa, taip, Rusija. Trumpas, manoma, yra jos vergas. Gruodžio mėnesį Donaldas įteikė Putinui gražią kalėdinę dovaną – Valstybės departamentas pareiškė, kad sustiprins didvyriškai kovojančių Ukrainos karių gynybinius pajėgumus. Prieštankinės raketos Javelin greitai bus Ukrainos karių rankose, o tai reiškia, kad Donbase įsitvirtinusių Rusijos ginkluotųjų pajėgų laukia įdomūs laikai.

Amerikos ekonomika vėl klesti

Namuose Trumpas sumažino mokesčius (daugiausiai per ištisus dešimtmečius), sumažino reguliavimą, atvėrė duris kasybos darbams, įskaitant ir laimėtą dešimtmečius trukusį mūšį dėl Aliaskos nacionalinio laukinės gamtos rezervato, kur, kaip manoma, po žemės paviršiumi glūdi dešimtys milijardų barelių naftos.

Ekonomika sparčiai auga, nedarbo lygis – žemiausias per 17 metų, Dow Jones indeksas aukštesnis nei bet kada, vartotojų pasitikėjimo rodiklis aukštesnis nei įprastai.

Be to, pakeitęs kone šventą Aukščiausiojo Teismo teisėją Antoniną Scaliaʼą ne mažiau konservatyvių pažiūrų teisėju Neilu Gorsuchu, Trumpas išvengė kairiojo flango perėmimo, kuris būtų buvęs garantuotas išrinkus Hillary Clinton.

Kalbant apie žemesniuosius teismų sistemos sluoksnius, Trumpas jau per pirmus metus paskyrė rekordiškai daug – dvylika – naujų konservatyvių apygardos teisėjų. Šie teisėjai per artimiausius dešimtmečius neabejotinai pasitarnaus konstitucinei teisei.

Darbai geri, ir tokių gerų darbų buvo daug.

O dabar – blogos naujienos

Buvo ir nesuskaičiuojama daugybė kvailysčių, netinkamų sprendimų dėl kitų darbuotojų, tviterio žinučių. Buvo nereikalingų kivirčų su savais respublikonais, tokiais kaip Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellis.

Reakcija į smurtą Šarlotesvilyje buvo siaubingai kvaila ir pasitarnavo tiems, kurie rimtai tiki, kad trumpizmas yra baltojo rasizmo pasekmė.

Dėl nederamos Steveʼo Bannono įtakos Alabamoje buvo paleista vėjais vieta Senate, ir parėmęs gašlūną Royʼų Mooreʼą Trumpas gerokai susigadino reputaciją.

Nors jo imigracijos politika sulaukia gerokai daugiau visuomenės paramos, nei nori pripažinti kairuoliška žiniasklaida, toji politika prastai įgyvendinama ir prastai aiškinama.

Ir vis dar nebaigtas tyrimas dėl Rusijos, nors šitas reikalas gerokai išpūstas.

Dėl šių skandalų ir visiškų nesėkmių Trumpo reitingai gerokai žemesni, nei turėtų būti po pirmųjų prezidentavimo metų, o potencialią respublikonų sėkmę 2018-ųjų kadencijos vidurio rinkimuose (kai demokratai gins 10 vietų į Senatą valstijose, kuriose 2016-aisiais Trumpas laimėjo) gali pakeisti mūšis, gresiantis Trumpo prezidentystei.

Ką prezidentui parengę 2018-ieji?

Blogiausias scenarijus – Trumpas ir toliau renkasi prastas kovos strategijas ir taip elgdamasis skatina priešininkus pulti jo teritoriją.

Užuot susitelkęs į augančią ekonomiką ir stiprėjančią Amerikos galią užsienyje, Trumpas leidžia sau blaškytis ir veliasi į beprasmius tviterio karus. Statistinis rinkėjas jau pavargo nuo jo maivymosi ir lapkritį rengiasi atiduoti protesto balsą.

Patyrę nuostolių dėl saitų su Trumpu, suskaldyti Bannono pastangų kariauti prieš „privilegijuotųjų sluoksnių“ šmėklą respublikonai sau palankiose valstijose renkasi blogus kandidatus varžytuvėms dėl vietų Senate, taip leisdami išlikti tokiems pažeidžiamiems demokratų senatoriams kaip Claire McCaskill, Billas Nelsonas ir Heidi Heitkamp.

Jeigu respublikonams nepasiseks, Senatą ir Atstovų rūmus užims demokratai. Kapitolijaus kalvą užvaldys Chuckas Schumeris ir Nancyʼė Pelosi.

2020-ųjų kontekste demokratų nykštukai staiga pasirodys esantys dideli.

Geriausias scenarijus – Trumpas pasimoko iš pirmųjų metų ir į darbą grįžta nusiteikęs kovoti ir protingai smogti.

Visose žinutėse jis kalba apie klestinčią Ameriką, be paliovos lankosi gamyklose ir domisi naujomis darbo vietomis kiekvienai progai pasitaikius riaumodamas Make America Great Again! Ir daugiau beveik nieko nedarydamas.

Tegu demokratai, kaip paprastai, susižavėję lytinių ir rasinių taptybių politika, nusprendžia, kaip visa tai atremti. Tiesą sakant, gerovės laikais Amerikos prezidentai neverčiami iš postų.

Užsienio politikoje jis laikosi tradiciškesnės respublikonų pozicijos ir stengiasi pagerinti santykius su stiprėjančiomis Europos ir Azijos sąjungininkėmis. Šoumenas darbuojasi stengdamasis būti valstybės vyru.

Jis dirba su Senato lyderiu McConnelliu ir Atstovų Rūmų spikeriu Ryanu vienybės labui ir svarbiausiu darbotvarkės klausimu nuo dabar iki lapkričio laiko populiarias iniciatyvas.

Griežtos priemonės sukčiams, skriaudžiantiems sąžiningus mokesčių mokėtojus ir vagiantiems jų milijardus, ryžtingos smurtaujančių nusikaltėlių deportacijos, naujų infrastruktūrų kūrimas, abortų draudimas po dvidešimtos nėštumo savaitės. Tegu perrinkimo siekiantys demokratai balsuoja prieš visa tai ir paskui dėl visko aiškinasi savo rinkėjams.

Lapkritį respublikonai išsaugo Atstovų rūmus ir Senatą, Trumpas ir toliau dirba su savo partija dar dvejus metus rengdamasis mirtinoms 2020-ųjų rinkimų kovoms be taisyklių.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close