Beatodairiškas medžių kirtimas miestuose sukuria „karščio salas“

Pagal BNS Spaudos centro ir Europos Komisijos informaciją

Foto: Pawel Janiak (fragmentas)

Karštį sunkiau tverti miestuose, kurie patiria vadinamąjį „šilumos salos“, arba angl. urban heat island sindromą. Tai reiškia, kad dėl urbanizuotos aplinkos miestuose yra karščiau nei žalesnėse, atokesnėse ir ne taip tankiai apgyvendintose vietovėse.

„Miestuose daug asfalto, betono, kurie gerai sugeria šilumą, o vėliau ją išspinduliuoja į aplinką. Natūrali žemė, augalai karščio taip nekoncentruoja“, – sako akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Pasak Europos Komisijos (EK) tarnybų darbinio dokumento, kuriame pateikiamos geriausios dirvožemio
sandarinimo ribojimo, mažinimo arba kompensavimo patirties gairės:

Apželdintas dirvožemis padeda užtikrinti stabilesnį vietos klimatą dėl vandens srautų iš
dirvožemio ir augalų ir į juos. Dėl abiem procesams būdingo vėsinimo efekto ir augalijos sukuriamos paunksmės švelnėja kraštutinės temperatūros. Svarbūs veiksniai – [išgarinamo vandens] sumažėjimas miesto teritorijose dėl dirvožemio sandarinimo nulemto augalijos kiekio mažėjimo ir didesnis saulės energijos sugėrimas į tamsias asfalto arba betono dangas, stogus ir akmenį – kartu su oro kondicionavimo ir šaldymo įrangos bei transporto priemonių pagaminama šiluma prisideda prie miesto karščio salos efekto.

Kretoje atlikti įvairių medžių rūšių vėsinamojo poveikio oro temperatūrai matavimai rodo, kad temperatūra po medžiu yra vidutiniškai 3 °C mažesnė už saulės spinduliams atviro grindinio temperatūrą, kai aplinkos temperatūra yra apie 30 °C. Be to, santykinis drėgnumas didesnis apie 5 proc. Šis vėsinimo efektas dar didesnis, kai šalia viens kito auga keli medžiai.

Toliau EK dokumente atkreipiamas dėmesys į pragaištingas miesto karščio pasekmes kai kuriems pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams bei neišvengiamą poreikį miestų plėtros metu išsaugoti žaliąsias zonas:

Esant labai didelei temperatūrai, dėl dirvožemio sandarinimo susidaręs
miesto karščio salos efektas gali būti labai pavojingas kai kurių žmonių grupių, pvz.,
sergančių chroniškomis ligomis arba vyresnio amžiaus, sveikatai. Nustatyta, kad kiekvieną kartą temperatūrai vienu laipsniu pakilus virš ribinės (konkrečiai vietai būdingos) vertės ES gyventojų mirtingumas padidėja 1–4 proc.

Numatoma, kad ateityje karščio bangos – dabar didžiausio natūralaus pavojus, dėl kurio Europoje žūsta žmonės – bus dažnesnės, stipresnės ir ilgesnės. […] Žaliųjų plotų, ypač apželdintų medžiais, kokybės gerinimas ir jų užimamos teritorijos didinimas gali padėti sumažinti kraštutines temperatūras. Miesto teritorijų planavimo gerinimas, numatant parkus ir žaliuosius plotus, taip pat atvirų, neužsandarintų juostų („gryno oro koridorių“) išsaugojimas siekiant pagerinti miesto centrų vėdinimą veikiausiai įgys vis daugiau reikšmės (Früh ir kiti, 2011).

Įdomu, kiek Lietuvos miestų merų ir kitų politikų – sparčiai diegiančių įvairias ES direktyvas bei rekomendacijas – yra bent paviršutiniškai susipažinę su šiuo Europos Komisijos dokumentu?

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close