L. Mažylis: po COVID-19 pasaulis bus visiškai kitoks

Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuro informacija

Prof. Liudas Mažylis. Foto: europarl.europa.eu

Kol skaitote šį tekstą, tuo pačiu metu visame pasaulyje atsiranda vis naujesnė informacija apie koronavirusą (COVID-19).  Ir iki šiol naujiena vijo naujieną, o kai uraganiškai greitėja ne tik žinios, o ir fizinis viruso plitimas, tenka šnekėti apie vangią institucijų veikseną tarptautiniu mastu. Tai pripažino ir Europos Komisijos pirmininkė, netiesiogiai – ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kai pagaliau paskelbė pandemiją.

Rašant šį komentarą, pačiam ne kartą teko suvokti, kad naujiena veja naujieną ir žinios nuolat keičiasi… COVID-19 žaibiškai plinta, o mes visi tarsi siekiame pasivyti koroną, ją aplenkti ir gyventi kaip anksčiau. Bet… Kaip prieš kelis mėnesius mano kabinete Europos Parlamente sakė Taivano ambasadorius ES ir Belgijai Harry Tseng: „Po koronaviruso pasaulis bus visiškai kitoks“. Tuo metu viruso Europoje dar nebuvo. Nebuvo ir pasaulinės pandemijos statuso.

To pokalbio metu, šių metų sausį, aš pats instinktyviai užėmiau poziciją – būti optimistu, neskleisti panikos per anksti… Tai buvo teisinga strategija žinios skleidimo prasme, bet organizaciniame lygmenyje  institucijos turėjo veikti kur kas ryžtingiau. Iš tiesų, kol neatėjo žinios apie realią, sunkiai valdomą situaciją Italijoje, vangaus optimizmo ar filosofiško skepsio būta per daug. Pavyzdžiui, Belgijoje prisiklausiau vertinimų, kad „vis tiek gyvenimo būdo nepakeisim“, „koronavirusas po metų jau vis tiek bus tapęs sezonine infekcija“… O kovo 11 d. Europos Parlamentas (EP) sustabdė savo veiklą.

Neteisingas lyginimas, nežinia ir viltys į mokslą

Būtent sausio 29 dieną, Europos Parlamento plenarinės sesijos metu, Briuselyje dalyvavau pirmuosiuose debatuose apie koronavirusą. Jau tada išreiškiau susirūpinimą bei atkreipiau dėmesį, kad virusas toliau sparčiai plis ir nebus sustabdytas tol, kol nebus didesnių investicijų į mokslinius tyrimus. Juk net ir „paprasto“ sezoninio gripo plitimo mechanizmai neretai taip ir likdavo neišaiškinti, stigdavo elementarios informacijos apie fatališkus atvejus dėl gripo sukeltų komplikacijų.  Bet tuo metu svarbiausiu klausimu buvo paskutinis balsavimas dėl „Brexit“, o virusas Europai atrodė tolima tema. Šiai dienai taip pat palaikau mokslą. Tikiu, kad ir visas pasaulis į jį deda viltis.

Viena prielaidų, kodėl naujasis koronavirusas taip sparčiai išplito, yra ta, kad visuomenė yra linkusi supaprastinti esamą situaciją ir naująjį virusą palyginti su gripu. Panašūs simptomai iš tiesų gali paskatinti į situaciją pasižiūrėti paprasčiau, prevencijai neteikiant didelio dėmesio, tačiau apsigauti nereikėtų. Juolab kai skaudžius pavyzdžius galima pamatyti Italijoje, Irane ar kitose, į pavojaus signalus laiku nesureagavusiose, šalyse.

Visų pirma, pasipriešinti gripui kasmet pasaulyje sukuriama ne viena vakcina, o nuo naujojo koronaviruso vakcinų nėra sukurta (visgi, sklando gandai, kad pirmoji vakcina bus sukurta lietuviams jau girdėtomis genų žirklėmis). Antra, šiam virusui būdinga išskirtinių savybių kombinacija – jis itin virulentiškas ir geba greitai plisti. Vokietija patvirtino vieną atvejį, kai nuo vieno asmens apsikrėtė 16 kitų. Žinoma, „išgaudyti“ ir izoliuoti apsikrėtusiuosius panašiais atvejais beveik neįmanoma.

Trečia, iki šiol nėra aiškus viruso inkubacinis periodas. Nors taikomas 14 dienų laikotarpis atrodo saugus, pasigirsta atvejų, kuomet pirmieji simptomai užsikrėtusiems pasirodė ir po ilgesnio laiko. Kadangi virusas, su kuriuo susiduriama, pasauliui dar nėra pažįstamas, neaišku, kas naujo apie jį bus sužinota ateityje. Todėl reikia didelio visuomenės sąmoningumo ir atsargumo koronaviruso atveju.

Pirmasis mano išsilavinimas ir mokslinis laipsnis buvo chemijoje, todėl drąsiai teigiu, kad koronavirusą turime priimti ypač rimtai, nes kol kas dar nežinoma, ar prasirgus kartą imunitetas įgaunamas visam laikui, ar galimai virusui šiek tiek atslūgus vasarą jis sugrįš. Mokslinių tyrimų dėl koronaviruso gausėja. Ilgainiui bus atsakyta ir į šiandien dar neaiškius klausimus. Pavyzdžiui, virusas šienauja vyresnio amžiaus asmenis. Tai puikiai atspindi ir Italijos situacija, kur ilga vidutinė gyvenimo trukmė… Svarstoma, ar ne be reikalo kai kur imtasi uždarinėti mokyklas: jaunų žmonių virusas yra paveikęs labai nedaug. Ar jie neužsikrečia? Ar užsikrečia, bet yra virusui atsparūs? Dar nežinia. Todėl teisingas sprendimas – laikinai uždaryti mokyklas.

Kadangi naujasis virusas iki šiol išlieka mažai ištyrinėtu, visų valstybių mokslininkai turėtų aktyviai dalintis turima informacija ir žiniomis. Būtent taip pasielgė Kinijos mokslininkai, paskelbę viruso genomo seką. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad greit galėsim nuo COVID-19 skiepytis, – ne anksčiau kaip po metų nuo vakcinos išradimo: juk bus būtini ilgalaikiai poveikio tyrimai (čia ir vėl aplanko klastinga mintis: ne be genų žirklių pagalbos ta vakcina išrasta). Nors štai vasario mėnesį buvo skelbta, kad JAV ir Australijos mokslininkai deda visas pastangas, vykdo klinikinius tyrimus ir tikisi vakciną pristatyti per pusmetį.

Tikimasi, kad prie COVID-19 suvaldymo (o kol kas didžiausią atsakomybę prisiima pačios valstybės) turėtų prisidėti ir ES skiriama finansinė parama moksliniams tyrimams. Europos Komisija būtinus tyrimus planuoja paskatinti skirdama 47,5 mln. eurų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“.  Kovo 11 d. Ursula von der Leyen pranešė apie egzistuojantį nenumatytų atvejų biudžetą, kurio apimtis – 25 mlrd. eurų. Iš jų 7,5 mlrd. eurų būtų galima panaudoti tuojau pat (ypač nukreipiant į mažų ir vidutinių įmonių kovą su epidemijos pasekmėmis). Panašu, EK veiksmai iš reaktyvių pagaliau virsta aktyviais. […]

Krizė didėja – realaus solidarumo trūksta? Arba aukščiau politikos

Atrodo, kad ES daroma tiek daug, bet virusas ir toliau plinta… Kodėl? Štai šįryt, kovo 12 d., prabudę žiniasklaidoje jau radome informaciją, kad, dėl naujų koranaviruso atvejų JAV, prezidentas Donaldas Trumpas praneša, jog stabdomi skrydžiai į JAV iš 26 Europos valstybių. JAV prezidentas negaili kritikos ir ES, kuri, pasak jo, nesiėmė tinkamų priemonių viruso plitimui stabdyti. Konkrečiai D. Trumpas kalbėjo apie skrydžių ribojimus.

Pasaulis kovoja su neeiline krize, tiksliau – pandemija, būtent tai vakar paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Toks statusas priimtas dėl koronaviruso žaibiško plitimo visame pasaulyje. Šiuo metu tikėtina, kad gali iškilti ir apsirūpinimo medikamentais, apsisaugojimo priemonėmis problema. ES narėse, ypač mažosiose, didelį nerimą sukėlė tai, kad apsisaugojimo priemones (pavyzdžiui, medicinines kaukes) plačiai gaminančios šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Čekija, paskelbė  laikinai stabdančios pastarųjų eksportą. Pasirinkti sprendimai, rodantys solidarumo nesilaikymą, nors ir kritikuoti visos ES mastu, iki šiol nebuvo atšaukti.

Kitas klausimas, apie kurį turėjo būti diskutuojama ir šios plenarinės sesijos metu (iš pradžių Strasbūre, o po to ir Briuselyje) yra medikamentų trūkumas. Problema, ypač Europos liaudies partijoje, buvo iškelta dar iki koronaviruso pradžios. Čia didelis dėmesys tenka vaistų, būtinų onkologinių ligų gydymui, trūkumui. Priežastis aiški. Nors Europa ir garsėja savo farmacija, didžioji dalis pagrindinių medžiagų vaistams iki šiol buvo importuojamos iš Kinijos ar Indijos. Galbūt tai bus paskata vienam iš pasikeitimų viruso epidemijai pasibaigus.

Epidemijos mastai akivaizdžiai atveria visus pasaulio skaudulius, geresniais laikais nemačiomis išstumtus iš svarbiausių klausimų darbotvarkės. Taivanas, sala tolimuosiuose rytuose, esanti šalia virusio židinių, iki šiol nėra kviečiama į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susirinkimus, kadangi tam aktyviai prieštarauja Kinija. Atrodo sunkiai suvokiama, bet ir iškilus epidemijos grėsmei politiniai sprendimai ima viršų. Valstybės politinė situacija atsispindi ir Irane, kur valdžios atstovai sunkiai, bet įnirtingai bando nuslėpti tikrąjį protrūkio mastą. Pasekmes ir didėjanti susirgimų skaičių galima sekti kiekvieną dieną.

Neįmanoma atsakyti, kada nurims viruso plitimas, juolab, kada jis bus visiškai pažabotas. Pirmieji susirūpinimo dėl ekonomikos ir BVP augimo lėtėjimo signalai siunčiami iš daugelio Europos šalių, ypač iš Italijos, Vokietijos, Ispanijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos ir Rumunijos. Pasaulinė tiekimo grandinė akivaizdžiai jau yra sutrikdyta. Galima numanyti, kad laukia nemaži pasikeitimai. Pradedant tuo, kad neaišku kaip toliau klostysis milžiniškus praradimus patyrusių aviacijos, turizmo, transporto pramonių likimas, baigiant tuo, kad sunku įvertinti, kas laukia kitų sričių. Pavyzdžiui, aplinkosaugos.

Atrodo, savaime aišku, kad stojant gamykloms ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) kiekis aplinkoje mažėja, rodos, turėtų gerėti ir klimato kaitos situacija. Tačiau verta sunerimti. Net ir idealiausiu atveju greitai ir neskausmingai susidorojus su visais viruso sukeltais padariniais pirmasis klausimas, kuris bus sprendžiamas –  ekonomikos atstatymas ir priemonių galimai recesijai sumažinti pasitelkimas. O aplinkosaugos klausimai gali atsidurti politinės darbotvarkės pabaigoje. […]

Neišvengiama tampa visų mūsų, Europos ir pasaulio piliečių, mobilizacija. Turime veikti koordinuotai ir kryptingai. Žinoma, išgyvename ne tik sveikatos apsaugos krizę, bet ir pasaulinės ekonomika susiduria su neeiliniais iššūkiais: krenta akcijų ir naftos kainos. Tai vienaip ar kitaip pradės veikti mus tiesiogiai. Apie tai, tikiu, galėsime kalbėti jau netolimoje ateityje.

Prof. Liudas Mažylis yra Europos liaudies partijos bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close