Madonna, Lady Gaga ir įžymybės vienatvė

 |  Deanas Abbottas 

1991-aisiais visi man pažįstami šaunūs žmonės, rodos, daug sužinojo iš Madonnos „Tiesos ar drąsos“ (Truth or dare), dokumentinio filmo, pasakojančio apie jos koncertinio turo Blonde Ambition užkulisius. O aš sužinojau tik tiek, kad niekada nebūsiu toks, kaip tie šaunūs žmonės. Mano draugai žavėjosi Madonnos aistra laužyti tabu ir jos pasaulį charakterizuojančiu palaidumu. O mane apėmė siaubas; iš dalies dėl to ėmiau ieškoti šiuolaikinio pasaulio prasmės.

Taigi, savaime suprantama, apimtas smalsumo, įsijungiau naujausią „jokių ydų neslepiančios“ popžvaigždžių dokumentikos epizodą. Nors ką tik Netflixe pasirodžiusio filmo „Gaga: penkios pėdos ir du coliai“  (Gaga: Five Foot Two) kai kurios scenos, matyt, ne šiaip sau priminė „Tiesą ar drąsą“, abi žvaigždės ir jų laikai radikaliai skiriasi.

Madonna filme „Tiesa ar drąsa“ buvo nusiteikusi sudraskyti į skutus tai, kas likę iš tradicinės Amerikos kultūros po septintojo dešimtmečio; Gaga ėmėsi kitokio – sunkiau apibrėžiamo – projekto. Nebeliko įžūlių drabužių ar ironiškos laikysenos. Gaga iš „Penkių pėdų ir dviejų colių“ yra nuoširdžios, bet vienišos garsenybės įsikūnijimas. Madonna kikeno ir didžiavosi galinti nepaisyti absoliučiai jokių tabu. Gaga daug verkia.

Atkarpoje tarp „Tiesos ir drąsos“ bei „Penkių pėdų ir dviejų colių“ išgaravo septintojo dešimtmečio svajonė. 1991-aisiais Madonna išreiškė kultūrą neigiantį įsitikinimą, jog kai tik išnyks paskutiniai buržuazinės moralės ir krikščioniškosios tradicijos pėdsakai, įsiviešpataus galingoji sekso utopija. Tačiau matome, kas vietoje tos utopijos įsigalėjo – baimės ir skausmo paženklintas pasaulis.

Gaga ir yra ryškiausias šio pasaulio trubadūras. „Penkios pėdos ir du coliai“ parodo Gagą kaip suglumusią, bet iš esmės gerą moterį, kuri, kitaip nei Madonna, rodos, menkai tiki socialinėmis programomis, kuriomis siekiama keisti pasaulį. Madonnai garsenybės statusas buvo įrankis siekti savų tikslų. Gaga, kurdama savo įvaizdį, šlovę traktuoja dviprasmiškai, nes dorai nė nežino, kam ta šlovė reikalinga.

Šių abiejų garsenybių skirtumai dar labiau išryškėja videoklipuose. Prisiminkite 1986-ųjų Madonnaʼos videoklipą Open Your Heart, kuriame ji įkūnija šokėją, žadinančią seksualinius berniuko jausmus. Berniukui neleidžiama eiti žiūrėti šokėjos pasirodymo, bet Madonna jį sutinka prie teatro ir pabučiuoja į lūpas; paskui, leidžiantis saulei, porelė linksmai šoka, nujaučiamas seksualinis nuotykis, o Madonna, suprantama, bus berniuko mokytoja ir vedlė.

Po dvidešimties metų Gagaʼos videoklipas Bad Romance pasakoja visai kitokią istoriją. Gagaʼos klipe ryškios vergovės ir bjaurasties temos, pasaulis yra toks pat seksualus, tik toli gražu ne toks idealistinis. Šiame pasaulyje sulaužyti draudimai nebežada malonaus išsipildymo, Gaga tikrai nėra miela vedlė, lydinti į kūniškų malonumų pasaulį. Ji, atvirkščiai, yra ir auka, ir pabaisa, ir apimta nevilties, ir bauginanti. Seksualiniame Gagaʼos pasaulyje likę tik išnaudotojo ir išnaudojamojo vaidmenys.

Šis kontrastas dar kartą išryškėja Netflix dokumentiniame filme. Gaga pasirodo ne kaip patyrusi sekso ekspertė kelyje į išsipildymą, bet kaip jauna moteris, palaužta melagingų savosios kultūros siunčiamų žinučių, ir visai nesvarbu, kad tomis pačiomis žinutėmis ji pasinaudojo siekdama naudos. Vieną skaudžią filmo akimirką Gaga raudodama smulkiai pasakoja ir apie didžiulę komercinę sėkmę, ir apie skaudžius širdies reikalus. Galima susidaryti įspūdį, jog, nepaisant kuriamo hedonizmo karalienės įvaizdžio, Gaga iš tikrųjų karštligiškai ieško vyro (husband) – savitos priemonės, galinčios padėti ištrūkti iš revoliucijos, kurioje ji nedalyvavo, bet kurios apogėjų savaip – groteskiškai – ženklino.

Pasveikinusi neabejotiną revoliucijos pergalę Gaga, sakytum, gailisi, kad negali visko grąžinti į senąsias vėžes. Ir ji nėra vienintelė. Jos gebėjimas prisijungti prie milijonų kitų, kurie ilgisi to paties, ir yra raktas į grandiozinę šlovę. Jusdama mūsų materialistinės pataikūniškos kultūros tuštumą, bet negalėdama iš jos ištrūkti, ji tarsi suteikia balsą tiems, kurie su ja.

Madonnaʼos žvaigždė, savaime suprantama, jau nusileido ir, rodos, vėl nebepatekės. Jai jau seniai reikėjo pasitraukti; taip elgiasi išmintingi revoliucionieriai, laimėję savo kovą ir tapę nebereikalingi. Gaga ir toliau atkakliai demonstruoja neviltį; aišku, neviltis nėra vertybė, bet kultūroje, kurioje vertybės tapo deficitu, neviltis yra tarsi kaltinimas. Taip iš arti šiame filme rodydama savo liūdesį, Gaga liudija būtinybę grąžinti senąsias vertybes ir, tikėkimės, rengia kultūrinę erdvę jų sugrįžimui.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close