Lietuvos kariai tarptautinėse operacijose 2020–21 m.

Ingrida Vobolevičienė

Trečiadienį Seimas nusprendė 2020 – 2021 metais Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos darbuotojus siųsti į vienuolika tarptautinių operacijų.  Viso užsienyje leista dislokuoti iki 302 karių. Dalyvaudama tarptautinėse operacijose, Lietuva, pasak Krašto apsaugos ministerijos, stiprina NATO kolektyvinę gynybą, prisideda prie ES bendrosios gynybos kūrimo ir gilina dvišalį bendradarbiavimą su strategine Lietuvos sąjungininke – JAV. Vis dėlto kokias konkrečias karines operacijas savo dalyvavimu parems mūsų kariškiai ir civiliai?

Šaltinis: e-seimas.lrs.lt

Artimiausia geografiškai Lietuvos karių ir specialistų dislokavimo vieta yra Ukraina.  Nepaisant dalinio Ukrainos kariuomenės ir Rusijos remiamų separatistų atsitraukimo nuo fronto linijos po gruodžio pradžioje įvykusio V. Zelenskio ir V. Putino susitikimo Normandijos formatu, padėtis Donbaso regione išlieka įtempta. Per pastaruosius kelerius metus Rytų Ukrainoje periodiškai vyksta susirėmimai tarp Ukrainos kariuomenės ir Rusijos remiamų separatistų pajėgų, įskaitant susišaudymus ir bombardavimus artilerijos pabūklais. Ukrainoje lietuviai, kartu su kitais NATO sąjungininkais mokys šalies pėstininkus kovos miesto sąlygomis įgūdžių.  Viso į Ukrainą gali būti siunčiama iki 60 Lietuvos karių ir specialistų.

Toks pat skaičius lietuvių bus siunčiamas NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane „Tvirta parama“ (Resolute Support, angl.) Šioje operacijoje dalyvauja apie 17 tūkstančių karių, kurių pagrindinė užduotis yra teikti mokymus ir pagalbą Afganistano saugumo pajėgoms ir institucijoms, susiduriančiomis su Talibano, Hakani tinklo ir ISIS-K ekstremistinių grupuočių išpuoliais.  Vien ISIS-K – Afganistane, Pakistane, Bangladeše bei Tadžikistane veikianti Islamo Valstybės teroristinės organizacijos atšaka – per praėjusius ketverius metus atliko apie šimtą antpuolių (savižudžių susisprogdinimų, ginkluotų užpuolimų ir pan.) regione

Kitas konfliktas kurį gesinti padės Lietuvos kariai rusena Islamo Valstybės pirminio veikimo teritorijoje – Irake ir Sirijoje.  Čia lietuviai, kartu su NATO sąjungininkais ir kai kuriomis arabų šalimis dalyvaus JAV vadovaujamoje karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“ (Inherent Resolve angl. )  Pasiekus teritorines pergales prieš Islamo Valstybę Irake (2017 m.) bei Sirijoje (2019 m.), operacijos „Įgimtas ryžtas“ dalyviams  keliamas tikslas sudaryti sąlygas tolesnėms (nebūtinai karinėms) priemonėms, didinančioms regiono stabilumą įgyvendinti. Seimas į šią operaciją leido išvykti iki 40 Lietuvos karių.

Nors, lyginant karines operacijas, lietuviai gausiausiai dalyvaus Afganistane ir Ukrainoje vykdomuose kariniuose mokymuose, daugiausiai mūsų karių – iki 61 – per ateinančius metus gali keliauti į vakarų Afrikoje esantį Malį.  Čia lietuviai dalyvaus dvejose karinėse operacijose.

Penkiasdešimt karių ir civilių Malyje prisidės prie JTO taikos palaikymo operacijos MINUSMA.  Šios operacijos tikslas – stabilizuoti šalį po 2012 m. vykusio Tuaregų sukilimo, kurio metu virš 200000 gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o šalyje, ypač šiaurinėje jos dalyje, iki šiol dažni ginkluotų grupuočių siautėjimai, įskaitant žudynes, prievartavimus, ir vaikų naudojimą karo veiksmuose. MINUSMA yra trečia pagal dydį JTO taikos palaikymo misija pasaulyje, kurioje be Lietuvių dalyvauja daugiau nei 16 tūkstančių taikos palaikytojų iš 53 šalių.  Be minėtų penkiasdešimties karių Lietuva į Malį taip pat pasiųs iki 11 instruktorių dalyvauti ES karinėje mokymo misijoje EUTM MALI.

Iki 60 karo specialistų nuspręsta siųsti į karštuosius taškus „ant vandens“. Pusė šių karių ir civilių parems ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operaciją „Atalanta“, vykstančią Indijos vandenyne prie Kenijos, Somalio ir Arabijos pusiasalio krantų.  2008 m. inicijuota karinė operacija saugo humanitarinę pagalbą gabenančius bei kitus pažeidžiamus laivus nuo piratų antpuolių, kuriuos yra patyrusios ir lietuvių įgulos.  Operacijos „Atalanta“ dalyviai taip pat padeda vystyti regiono šalių laivynus ir stebi Somalio pakrantėse vykstančios žvejybos mąstą bei specifiką.

Dar iki 30 Lietuvos karių ir civilių dalyvaus ES karinėje operacijoje „Sofija“ (Operation Sophia, angl.) Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje.  Operacijos tikslas – neutralizuoti nusistovėjusius nelegalaus pabėgėlių ir migrantų gabenimo kelius Viduržemio jūroje.  Lietuvių specialistai, kartu su kolegomis iš kitų Europos šalių jau kelerius metus stengiasi sulaikyti, konfiskuoti ir utilizuoti laivus bei kitą įrangą, naudojamą žmonių kontrabandos tikslais.  Nuo operacijos pradžios 2015 m. jos dalyviai Viduržemio jūroje išgelbėjo dešimtis tūkstančių nelegaliai gabenamų žmonių.  Dėl šios priežasties, beje, operacija „Sofija“ sulaukė ir kritikos.  2017 m.  JK Lordų Rūmų parengtoje ataskaitoje, pavyzdžiui, sakoma, kad gelbėtojiškos pastangos sudaro galimybe migrantų kontrabanda užsiimti bet kam, kas gali išplukdyti žmones į atvirą jūrą, kur juos pastebės ir į Europą nuplukdys patruliuojantys ES laivai.

Gerokai mažesnius karių skaičius Seimas nusprendė pasiųsti į Centrinę Afrikos Respubliką (iki 11 žmonių), Kosovą (iki 5 žmonių) ir į Hormuzo sąsiaurį, prie Irano krantų (iki 5 žmonių).  Afrikoje lietuviai prisidės prie ES karinės mokymo misijos, Balkanuose – prie NATO vadovaujamos taikos palaikymo operacijos, o Persijos bei Omano įlankas jungiančiame Hormuzo sąsiauryje talkins amerikiečiams ir NATO sąjungininkams užtikrinant saugią laivybą ir naftos perdavimą padidėjusios įtampos tarp Vašingtono ir Teherano metu.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close