LSDP nepasirašė partijų susitarimo dėl gynybos politikos. Olekas siūlo įšaldyti gynybai skirtą BVP dalį

Pagal BNS Spaudos centro informaciją

Vyriausybės rūmuose pasirašytas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujančių partijų susitarimas „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“. Susitarimu įsipareigojama nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiais metais.

Dokumentu sutariama dėl bendrųjų kariuomenės vystymo prioritetų, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos pajėgumų ir sausumo pajėgų vystymui, įsipareigojama užtikrinti žvalgybos tarnybų finansavimą ir remti kibernetinio saugumo pajėgumus. Pripažįstant tarnybos kariuomenėje pridėtinę vertę visuomenės atsparumo ir gynybos potencialo stiprinimui ir įvertinus bendrą Lietuvos kariuomenės komplektavimo, modernizacijos, infrastruktūros plėtros  galimybių ir poreikių situaciją, sutariama, kad 2022 m. bus sprendžiama dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Vis dėlto, pirmą kartą Lietuvos istorijoje, tokiam susitarimui pritaria ne visos partijos.  Šiandien paskelbtame pranešime spaudai Socialdemokratų (LSDP) partijos vadovai pareiškė, kad gybybos finansavimą didinti tokiu tempu ir mastu, kokiu siūloma parlamentinių partijų susitarime – neatsakinga. Socialdemokratai nepritaria ir visuotinės karo prievolės įvedimui. Pasak LSDP pirmininko Gintauto Palucko:

Ekonominio augimo vaisiai turėtų būti nukreipti ne vien į karinės galios didinimą. Dauguma grėsmių nacionaliniam saugumui yra vidinės, susijusios būtent su socialinėmis, ekonominėmis problemomis, dėl kurių žmonės ir toliau palieka Lietuvą. Kaip visa tai reikėtų subalansuoti, apie tai ir reikėtų diskutuoti. Privalomajai karinei tarnybai nepritariame todėl, kad esame už profesionalią kariuomenę, o visuotinį pasipriešinimą suprantame ne kaip visuotinį atsišaudymą.

LSDP frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas siūlo ateityje išlaikyti dabartinį absoliutų finansavimo krašto apsaugai dydį:

Jeigu nuolatos skirsime gynybai lėšų tiek, kiek dabar (pavyzdžiui, šiemet – 873 mln. eurų), galėsime palaikyti gana aukštą kariuomenės pasirengimo lygį. Skyrus papildomų lėšų kitiems sektoriams, galima vertinti, ar reikalingas didesnis finansavimas krašto apsaugai.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close