Lietuvoje kurti robotai prognozuos žmonių veiksmus

BNS Spaudos centro informacija

Netolimoje ateityje Lietuvos vardas, panašu, nuskambės dirbtinio intelekto (DI) pasaulyje, o kartu ir debatuose apie vartotojų privatumo užtikrinimą didžiųjų duomenų eroje.  Pernai šalyje veiklą pradėjusi Belgijos kapitalo įmonė UAB „Sentiance Baltics“ inicijuoja ES lėšomis remiamą projektą, skirtą sukurti technologijai, kuri sensorių pagalba surinktų informaciją iš interneto prieigą turinčių įrenginių ir leistų prognozuoti ne tik sekantį vartotojo veiksmą, tačiau ir visą seką vartotojo ateities veiksmų.

Anot įmonės atstovo, vyr. duomenų mokslininko Vladimiro Chorošajevo, nuspėjamosios bei elgsenos analitikos produktų poreikis sparčiai auga. Organizacijos tikisi vis geriau suprasti vartotojų elgesį bei nuspėti sekančius jų žingsnius ir taip didinti savo konkurencinį pranašumą.  Šiuo metu rinkoje siūlomų sprendimų prognozavimo tikslumas ir patikimumas yra žemas, mažai individualizuotas, dėlto negali patenkinti organizacijų lūkesčių. Numatoma, kad Lietuvoje kuriamas produktas leis vartotojų elgsenos prognozavimo tikslumą padidinti 30% ir daugiau, lyginant su dabar naudojamais metodais.

Planuojama, kad žmogaus elgsenos prognozavimo prototipas bus išbandytas realaus veikimo sąlygomis iki 2020 m. balandžio mėnesio.  Jo pagrindu į pasaulinę rinką per vienerius metus ketinama pateikti žmogaus elgsenos prognozavimo platformą, leisiančią surinkti informaciją apie buvusį vartotojo elgesį bei padaryti individualiam vartotojui pritaikytą prognozę.

Jei tokie planai taps tikrove, Lietuvos mokslininkų išradimas ne vien įrašys reikšmingą eilutę dirbtinio intelekto istorijoje, bet greičiausiai taps įnirtingų diskusijų apie apie vartotojų privatumo užtikrinimą objektu.

Šaltiniai: hothardware.com, whatsthebigdata.com, digitalwellbeing.org ir www.acuityads.com

Pavyzdžiui, JAV Teisingumo departamentui (Department of Justice, angl.) pernai pranešus apie ketinimus pritaikyti DI prognozuoti lygtinai paleistų kalinių recidyvizmui, teisės į privatumą gynėjai sukėlė tikrą kritikos audrą.  „E-antrankiai ne tik veiktų kaip e-narvas, bet ir imituotų šnipų komandą, sekančią žmones, tikrinančią, kur jie eina ir su kuo jie bendrauja bei registruojančią visus jų įpročius,“ rašė aktyvistas Jamesas Kilgoreas.

Tiesa minėtu JAV atveju duomenys apie buvusių kalinių kontekstą būtų renkami naudojant jiems privalomas nešioti apykojes. Tuo tarpu lietuvių kuriama technologija naudotų vartotojų per išmaniuosius prietaisus savanoriškai pateikiamus duomenis ir dėl to būtų mažiau problemiška.  Kita vertus, tyrimai rodo, kad daugelis vartotojų gerai nenutuokia kokią informaciją gali perteikti jų naudojami įrenginiai. Panašu, kad remdama dirbtiniu intelektu grįstos žmonių įpročių technologijos sukūrimą ES užsitikrina įdomius šios paslaugos reguliavimo iššūkius ne itin tolimoje ateityje.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close