ES liks skolinga Lietuvos ūkininkams?

BNS Spaudos centro informacija

Gruodžio 13 d. Lietuvos Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Briuselyje surengė tarptautinę protesto akciją, skirtą priminti ES vadovams jų pažadus suvienodinti paramą visų ES šalių ūkininkams.  Tai jau antroji tokia akcija šiemet, o jos laikas pasirinktas neatsitiktinai: gruodžio 13 d. posėdžiavo Europos Vadovų Taryba ir, be kitų klausimų, pradėjo svarstyti ES biudžeto 2021-2027 m. projektą.

Ūkininkai protestuoja Briuselyje (foto: zur.lt)

Pasinaudos lenkų įtaka

Pastaraisiais metais ŽŪR itin suaktyvino ryšius su Vyšegrado šalimis ir ypač su Lenkijos žemės ūkio rūmais? Kodėl mums svarbu bendradarbiauti su kaimynine šalimi, kurios žemdirbiai jau dabar gauna didesnes tiesiogines išmokas nei lietuviai?

„Ši aplinkybė lenkams netrukdo mums padėti. Ir būtų nedovanotina klaida nepasinaudoti gerokai atšilusiais Lenkijos ir Lietuvos santykiais, nors žemdirbiai nesipyko ir anksčiau“, – sako ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.

Be to, lenkai mums svarbūs partneriai ne tik rengiant protesto akcijas. Štai Lietuva Europos Parlamente turi 11, Latvija – 8, Estija – 6, Čekija – 21, Slovakija – 13, o Lenkija – net 51 narį. Kiek narių, tokia ir įtaka derantis dėl ES biudžeto.

Pavyzdžiui, iš 11 Lietuvos europarlamentarų tik Bronis Ropė priklauso EP žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, taigi Lietuvos įtaka labai simbolinė.  Beje, šią savaitę EP nariai posėdžiavo Strasbūre, todėl B. Ropė negalėjo palaikyti Lietuvos žemdirbių protesto akcijos.

ES mums skolinga

Tačiau su besirengiančiais protesto akcijai ūkininkais gruodžio 10 d. Vilniuje susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be kita ko, prezidentė sakė, kad Lietuvai svarbu, kiek lėšų ES skirs struktūriniams fondams bei Ignalinos AE uždarymui, tačiau ne mažiau svarbūs ir pasiūlymai žemės ūkio sektoriui.

„Mes esame šiek tiek nusivylę, nes 2013 metais suderėtos tiesioginės išmokos iki šios finansinės perspektyvos pabaigos nebus pasiektos. O tai reiškia, kad ES lieka mums skolinga. Faktinė tiesioginės išmokos suma neatitinka dar 2013 metais suderėtų pažadų“, – sakė Prezidentė D.Grybauskaitė.

Ar turime vilčių?

Šiuo metu tiesioginių išmokų (TI) ES vidurkis yra 266 EUR/ha, o Lietuvoje jis šiemet tesiekė 166 EUR/ha ir, pagal EK pirminį projektą, , TI Lietuvos ūkininkams planuojama didinti tik po 2 proc. kasmet. Taigi 2027 – aisiais TI vidurkis Lietuvos žemdirbiams pasiektų tik 204 EUR/ha, arba 79 proc. ES vidurkio.

 

2014 – 2020 m. vidurkiai. Šaltinis: capreform.eu

Ar yra ženklų, kad į lietuvių reikalavimus bus atsižvelgta? Vilčių yra. Štai planuojant 2014–2020 m. laikotarpio biudžetą Lietuvos žemdirbiams buvo siūloma, kad 2019 m. TI siektų 144 EUR/ha, tačiau Lietuvos žemdirbiai tada surengė net 6 protesto akcijas ir projektas buvo pakoreguotas – vidutinė TI išmoka 2019 – aisiais turėtų pasiekti 196 EUR/ha. Gal dabar rengiamos akcijos ES politikus paragins paskubinti TI suvienodinimo pažadus?

„Neoficialių ženklų yra. Po spalio 18 d. ŽŪR surengtos protesto akcijos Briuselyje mano žiniomis aukščiausiems ES vadovams jau ruošiami variantai dėl konvergencijos keitimo, vyksta derybos. Manau, prisidės ir gruodžio 13 d. surengta protesto akcija“, – sakė A. Svitojus.

 

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close