Lietuvoje kainos kilo mažiau nei Baltijos kaimynėse, daugiau nei Lenkijoje

BNS Spaudos centro informacija

Šių dienų  infliacija mūsų šalyje yra penkis šimtus kartų mažesnė negu lygiai prieš dvidešimt šešerius metus, kuomet fiksuota rekordinė vartotojų kainų indekso reikšmė, lygi 1236,2 proc.

KTU Ekonomikos ir verslo fakultete įsikūrusios Bloomberg finansų rinkų laboratorijos spalio 8 d. duomenimis, Lietuva trečiąjį metų ketvirtį užbaigė pasiekusi 2,4 proc. infliacijos lygį (12 mėnesių duomenų statistika), kuris buvo mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje. „Tokia statistika, jeigu ja tikėsime, rodo tikėtiną ir taip laukiamą vartotojų kainų augimo stabilizavimąsi Lietuvoje. Kaip tendenciją reikėtų vertinti pozityviai, tačiau tai gali reikšti ir šiek tiek didėjantį atsargumą bei lėtėjantį vidaus vartojimo augimą“, – teigė KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas.

KTU Bloomberg finansų rinkų laboratorijos duomenys

Išskaidant vartotojų kainų indeksą į dedamąsias, didžiausias kainų padidėjimas Lietuvoje fiksuotas transporto (+7,5 proc.) bei viešbučių, kavinių ir restoranų (+6,1 proc.) srityse. Indekso struktūroje Lietuvoje mažėjo rūbų, avalynės (-0,5 proc.), baldų, buitinės technikos (-0.4 proc.) ir telekomunikacijų (-1 proc.) sektoriuose. Tuo tarpu Estijoje labiausiai kainos didėjo būsto (+6,8 proc.), alkoholinių gėrimų (+5,5 proc.) ir sveikatos (5,3 proc.) sektoriuose. Kainų mažėjimas Estijoje fiksuotas telekomunikacijų (-4 proc.) ir švietimo (-3,8 proc.) srityse. Latvijoje, priešingai negu Lietuvoje ir Estijoje, kainų mažėjimo nebuvo nė vienoje srityje. Didžiausias kainų padidėjimas Latvijoje buvo transporto srityje (+6,4 proc.).

Įdomu tai, jog kaimyninė šalis Lenkija trečiąjį 2018 m. ketvirtį užbaigė pasiekusi 1,8 proc. infliacijos lygį ir jis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu sumažėjo (-0,4 proc.) punktu. Lenkijoje didžiausias kainų padidėjimas buvo transporto srityje (+8,5 proc). Kainų mažėjimas Lenkijoje fiksuotas rūbų ir avalynės (-3,4 proc.) bei telekomunikacijų (-0,9 proc.) srityse.

Infliacija yra vienas pagrindinių ekonomikos rodiklių, kuris parodo, kokiu procentiniu dydžiu padidėja prekių bei paslaugų kainos. Šis rodiklis matuojamas vartotojų kainų indeksu (angl. ConsumerPricesIndex), kuris atspindi vidutinio namų ūkio išlaidų struktūros pasikeitimą procentine išraiška. Apskaičiuojant infliaciją, atsižvelgiama į visas namų ūkių vartojamas prekes ir paslaugas – maisto produktai, drabužiai, buitinė technika, benzinas, būsto nuoma, draudimas, mokėjimai už ryšių paslaugas. Kita vertus, infliacija reiškia kainų augimą ir tuo pačiu pinigų nuvertėjimą, tačiau kol kainų augimas yra normaliose ribose, jos įtaka nėra pernelyg reikšmingai jaučiama. Pagal Europos centrinio banko (ECB) siekius infliacija šalyje turėtų būti apie 2 proc.