Lietuviškų prekių eksportas įgauna pranašumą prieš reeksportą

BNS Spaudos centro informacija

Šalies pramonė toliau didina pajėgumus, kad pasinaudotų besitęsiančiomis eksportui itin palankiomis tarptautinės prekybos sąlygomis – šiemet auga materialinės investicijos į gamybos pajėgumus ir Lietuvoje pagamintos produkcijos eksporto vertė. Ne tokios optimistinės nuotaikos reekportuotojų tarpe, kurių galimybes labiausiai riboja importo į Rusiją neapibrėžtumas.

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksportas šiemet augs labiau nei manyta – 8,4 proc. iki 13,5 mlrd. eurų, paslaugų – 10,7 proc. iki 9,3 mlrd. eurų. Pavasarį buvo prognozuojamas lietuviškos kilmės prekių 6 proc. augimas iki 13,2 mlrd. eurų, paslaugų – 9,7 proc. iki 9,1 mlrd. eurų.

Ne taip optimistiškai koreguojamos reeksporto prognozės. Šiemet prekių reeksporto vertė (be energetinių produktų) turėtų siekti 10,8 mlrd. eurų ir didėti 6,1 proc., kai pavasarį reeksporto prognozė siekė 9,3 proc. ir buvo tikimasi augimo iki 11,1 mlrd. eurų.

„Pernai pasiekę gamybos pajėgumų panaudojimo ir eksporto ribas, o šiemet toliau išliekant palankiai tarptautinės prekybos aplinkai, Lietuvos eksportuotojai nenori prarasti pozicijų tarptautinėje prekybos arenoje ir siekia jas dar labiau įtvirtinti. Tai rodo augančios investicijos į gamybos pajėgumus ir eksporto produkcijos vertės augimas – ne tik stengiamasi pagaminti ir parduoti daugiau, bet ir eksportuoti aukštesnės pridėtinės produktus už didesnę kainą. Ši teigiama tendencija leidžia gerinti eksporto prognozes ir tikėtis dar vienų Lietuvos eksportui rekordinių metų“, – teigia Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

V. Ivanovo teigimu, tuo tarpu optimistiškesnę paslaugų eksporto prognozę daugiausiai lemia sėkminga transporto ir logistikos paslaugų eksporto plėtra ES rinkoje, taip pat žymus kelionių, informacinių technologijų ir kitų verslo paslaugų eksporto augimas.

„Augant lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtims, Lietuvos eksporto struktūroje mažėja reeksporto dalis, kurią labiausiai lemia neapibrėžtumas pagrindinėje reeksporto rinkoje – Rusijoje. Reeksporto apimčių augimas į Rusiją mažėja dėl įvestų sankcijų ir dėl to susilpnėjusios Rusijos valiutos euro atžvilgiu“, – teigia V. Ivanovas.

Pirmąjį šių metų pusmetį reeksporto dalis sudarė 39 proc. viso eksporto, kai atitinkamu laikotarpiu pernai buvo 42 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas šiuo metu sudaro 49 proc., o energetinių produktų išlieka stabilus ir siekia 12 proc.

„Optimistiškai nuteikia šiemet įmonių priimami ryžtingi sprendimai investuoti į gamybinius pajėgumus, o tai pagerina ilgojo laikotarpio lietuviškos kilmės prekių eksporto perspektyvą. Tačiau mažėjantis dirbančiųjų skaičius apdirbamosios gamybos ir žemės ūkio sektoriuose kelia nemenką iššūkį eksporto augimo perspektyvoms ateityje. Darbo užmokesčio kaštams tebeaugant, Lietuvos eksportuotojai turi ieškoti galimybių gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, kad neprarastų konkurencingumo eksporto rinkose“, – teigia V. Ivanovas.

Lietuvos eksportą skatinanti VšĮ „Versli Lietuva“ 2017 m. prisidėjo prie beveik penktadalio (19 proc.) lietuviškos kilmės prekių eksportuotojų sėkmės, teikdama įvairias eksporto plėtros paslaugas, o šių eksportuotojų eksportas augo 11,3 proc. Iš „Versli Lietuva“ eksporto plėtros paslaugas gavusių eksportuotojų eksporto vertė pernai siekė 5,1 mlrd. eurų, o tai sudarė 41 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės.