Lietuviai pasitiki biometrinėmis technologijomis?

Pagal BNS Spaudos centro informacija

Rinkos ir socialinių tyrimų grupės RAIT spalio mėnesį atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai palankiau už kaimyninių šalių gyventojus žiūri į biometrines tapatybės identifikavimo perspektyvas. Pasak tyrimą užsakiusios Estijos kapitalo e-tapatybės sprendimų kompanijos „SK ID Solutions,“ vadovo Kalev Pihl, biometrija yra ta technologija, kuri ateityje tikrai papildys esamas identifikacijos priemones Baltijos šalyse.

2018 m. duomenys. Šaltinis: „RAIT“

Pasaulyje, biometriniai duomenys identifikacijos sumetimais naudojami jau daugiau nei šimtą metų: devyniolikto amžiaus pabaigoje Argentinoje buvo pradėti rinkti ir kaupti nusikaltėlių pirštų antspaudai.  Šiuolaikinė biometrinė identifikacija apima tiek fiziologinių parametrų (pvz. DNR, rainelės) tiek ir elgsenos (pvz. balso, tipinių judesių) analizę.

Naujausios kartos biometrinės sistemos vadinamos ketinimų biometrija; jomis siekiama nuskaityti žmonių ketinimus. Technologijos analizuoja fiziologines savybes, tokias kaip akių judesiai, kūno temperatūra, kvėpavimas ir kt., bei prognozuoja galimai pavojingą elgesį ar priešišką ketinimą prieš stebimajam pradedant veikti.

Kadangi biometriniai identifikatoriai yra unikalūs kiekvienam asmeniui, biometrinė identifikacija yra labiau patikima nei tapatybės nustatymas naudojant mobiliuosius parašus, kodų generatorius ar, tuo labiau identifikacijos korteles.

Skeptikų nuomone biometrinės tapatybės nustatymo priemonės kelia pavojų privatumui.  Pavyzdžiui, biometriniai duomenys gali būti naudojami tikslais, su kuriais identifikuojamas asmuo nesutinka. Dauguma biometrinių savybių gali atskleisti patologines sveikatos būkles (pvz., kai kurie pirštų atspaudų modeliai yra susiję su chromosominėmis ligomis, rankų venos modeliai gali atskleisti kraujagyslių ligas, dauguma elgesio biometrijos modelių gali atskleisti neurologines ligas, ir t.t.)  Taip pat pasigirsta nuogąstavimų, dėl to, kad vyriausybės, motyvuodamos nacionalinio saugumo užtikrinimu, atsisako atskleisti savo turimas galimybes išgauti ir panaudoti informaciją iš turimų biometrinių duomenų.

Šiuo metu biometrinės identifikacijos galimybė yra naudojama dvidešimt šešiose, daugiausiai turtingesnėse, pasaulio šalyse.  Nemažai Trečiojo pasaulio šalių naudoja biometrinius duomenis (pirštų antspaudus) rinkimų metu, siekiant nustatyti rinkėjų tapatybei.