Paaiškino kodėl lietuviai nesirenka pelningų profesijų

BNS Spaudos centro informacija

Liepos mėnesį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA)  paskelbta aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinamumo analizė rodo, kad praėjus pusmečiui po aukštosios mokyklos baigimo daugiausiai uždirba tie, kurie baigė studijas, susijusias su STEM sritimi. STEM mokymas jungia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką.

Tarp 10 didžiausias pajamas gaunančių universitetų studijų krypčių absolventų – net 7 STEM specialybės. Lietuvos kolegijose skaičius dar didesnis – net 9 iš 10 didžiausias pajamas gaunančių absolventų baigė STEM sričių studijas. 

Pelningiausių universitetinių specialybių dešimtuke rikiuojasi Programų sistemos, Informacinės sistemos, Informatika, Elektronikos ir elektros inžinerija, Aeronautikos inžinerija, Mechanikos inžinerija.

Statistika atskleidžia paradoksą

Vis dėlto realūs į universitetus stojančių studentų pasirinkimai išryškina lietuvišką paradoksą – madingiausios specialybės į  įsidarbinamumo „topus“ nepatenka. Arba atvirkščiai – stojančiųjų prašymuose retesnės studijų programos darbo rinkoje vertinamos aukštais atlygiais.

Įpusėjus priėmimui Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) ir šiemet paskelbė, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas savo prašymuose aukščiausiu pageidavimu dažniausiai nurodė Sveikatos mokslų (20 proc.), Verslo ir viešosios vadybos (15 proc.), Socialinių mokslų (13 proc.), Menų (11 proc.) studijų krypčių grupių programas.  Pabaigę kai kurias iš populiariausiųjų studijų krypčių studentai gali tikėtis kelis kartus mažesnių atlyginimų, nei jų bendraamžiai, pasirinkę ne tokias populiarias programas, pvz. informatiką.

* Programų sistemų kūrėjo. 2017 m. duomenys. Šaltinis: kurstoti.lt

Tiesa, pasak KTU studijų prorektoriaus Jono Čeponio, geriausiai atlyginama informatikos krypties studijų sritis – programų sistemos – yra išimtis.  Jau kuris laikas studentai noriai renkasi studijuoti programų sistemas.

Problema – vidurinio mokymo spragos? 

Tad kodėl egzistuoja aukščiau paminėtas fenomenas? Ar apie studijas ir gerą karjerą svajojančiam jaunimui nereikia pinigų? KTU prorektorius nesutinka su tokia nuomone. Pasak jo, jaunoji karta – pakankamai racionali, tačiau ją nuo STEM studijų galimai atbaido brandos egzaminų vertinimai ir iš mokyklos suolo atsinešti stereotipai, kad tikslieji mokslai – sunkiai „įkandami“.

„Stojančiųjų vangumas STEM studijų atžvilgiu yra labiau kompleksinė problema“, – pastebi J. Čeponis, nukreipdamas žvilgsnį į vidurinį mokymą.

Jo teigimu, didžiausia problema yra tai, kad mokyklos mokymo programose nėra telkiamas dėmesys stipriam matematiniam parengimui. „Natūralu, kad ir rezultatai dėl to nukenčia. Vidurinio ugdymo spragos – labai akivaizdžios“, – apgailestauja KTU prorektorius.

Viešai internete skelbiamos matematikos užduotys parodo problemą, kurią galima užčiuopti net ir nebūnant vidurinio mokymo programų ekspertu.

„Susidaro įspūdis, kad orientuojamasi į supaprastinimą, į labiau „motyvuojantį“ mokymosi procesą. Ką tai reiškia? Panašu, jog žengiama labiau pramogų, pasilinksminimo pamokose keliu“, – stebisi J. Čeponis.

KTU prorektoriaus nuomone, tokiu būdu perlenkiama lazda, nes mokomasi ne tai, kas fundamentaliai reikalinga, aktualu ir naudinga, tačiau kas yra atraktyvu ir trumpam „uždega“.

Iš mokamos – į nemokamą studijų vietą 

KTU prorektoriaus teigimu, net ir nuviliantys matematikos egzamino rezultatai nereiškia, kad užkertamas kelias rinktis STEM specialybes.

Anot J. Čeponio, kuo toliau, tuo dažniau atsiranda stojančiųjų, kurie ieško alternatyvių būdų, kaip patekti į norimas studijas. Dalis tų, kuriems nepasisekė vienas egzaminas, tačiau kiti rezultatai neblogi, nusprendžia rizikuoti ir pasirinkti valstybės nefinansuojamas informatikos, technologijos, inžinerijos mokslų krypčių grupės studijas.

„Universitete gausu pavyzdžių, kai dėl nepasisekusių egzaminų į mokamas studijas įstoję studentai jau po pirmo semestro sklandžiai pereidavo į valstybės finansuojamas vietas. Dar daugiau – perėjusiam į nemokamą vietą jaunuoliui, jeigu jis sėkmingai studijuoja, dar netgi yra galimybė gauti kompensaciją už tą sumokėtą pirmąjį semestrą“, – pasakoja KTU prorektorius.

Jis paaiškina, kad šiuo atveju motyvuotiems, tačiau už mokslą mokantiems studentams savotišką paslaugą padaro valstybės finansuojamą vietą gavę, tačiau mažiau motyvuoti jų kolegos.

„Dalis žmonių, pradėjusių lankytis paskaitas, susivokia, kad ne ten pataikė, nors ir yra gavę valstybės finansuojamą vietą. Jie iš studijų gali pasitraukti be baudų. Pati valstybė yra pasirūpinusi tokia lankstumo galimybe, jeigu studijos vis dėlto – ne prie širdies“, – aiškina J. Čeponis.

 

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close