Netikėta: Lietuva tarp oro taršos mažinimo lyderių

Ingrida Vobolevičienė

Europos Sąjungos prieš dešimt metų priimtas 2020 m. Klimato ir energetikos paketas iškėlė tikslą valstybėms narėms sumažinti jų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Patekdamos į žemės atmosferą, tokios dujos sulaiko saulės šilumą kaitindamos planetą. Nors anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O) ir kitos ŠESD atmosferoje atsiranda ir be žmogaus įsikišimo, įvairios pramoninės veiklos, tokios kaip iškastinio kuro deginimas, didina jų kiekį atmosferoje ir lemia klimato pokyčius.

Iki 2020 metų ES narių bendros pastangos turėjo sumažinti ŠESD patekimą į atmosferą dvidešimčia procentų nuo 2009 m. lygio.  Iki numatyto termino likus keliems mėnesiams, įdomu kurioms šalims geriausiai sekėsi įgyvendinti savo įsipareigojimus.

Nevyriausybinės organizacijos „Greenmatch“ atlikta analizė rodo, kad geriausiai 2020 m. tikslų siekė Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija.  Kadangi ŠESD mažinimo tikslai iškelti proporcingai valstybių narių ekonominiam pajėgumui, šios, palyginti aukštu BVP žmogui pasižyminčios, šalys emisijas sumažinti turėjo itin reikšmingai.  Nepaisant to, jos jau 2017 m. savo įsipareigojimus viršijo daugiau nei 10 proc.

Tiesa, pagal šį rodiklį vargiai pralenkiama yra Graikija. Galbūt dėl didžiulės ekonominės krizės, sukrėtusios šalį praėjusio dešimtmečio pabaigoje, graikai dar nesulaukę 2020 savo ŠESD emisijas apkarpė beveik 26 proc.

Lietuva, dar iki skaudžių avarijos Alytuje padarinių, taip pat pateko į pirmaujančių valstybių grupę.  Jei, atsižvelgiant į šalies ekonominį pajėgumą, galėjome 2020 m. į atmosferą dar paleisti 54,4 metrinių tonų ŠESD, tai jau iki 2017 m. tokias emisijas sumažinome iki 42,7 tonų, arba beveik 22 proc. mažiau nustatytos normos. Tiesa, dėl palyginti žemo gyventojui tenkančio šalies BVP lygio Lietuvai buvo nustatytas gerokai aukštesnis teršalų limitas nei turtingesnėms ES narėms.  Dėl to net santykinai mažiau emisijas mažinusi JK yra laikoma spartesne švarinimosi čempione.

Lietuvos kaimynėms kovoti su oro tarša sekasi sunkiau.  Pagal ŠESD sumažėjimo lygį prasčiausiai atrodo Vokietija: ši pramoninė ekonomika 2017 m. daugiau nei 7 proc. viršijo leistiną ribą ir dabar rizikuoja neišpildyti ES tikslų.  Kitos šalia Lietuvos esančios šalys ŠESD emisijas mažino sėkmingiau, tačiau neįspūdingai.  Estija, pavyzdžiui, savo teršalų išmetimą sumažino vos 1,8% daugiau už 2020 m. normą.

Stebina, kad, nepaisant skandinavų aplinkosaugai skiriamo dėmesio, ŠESD mažinimo lenktynėse nesužibėjo Šiaurės šalys.  Švedija viršijo ŠESD mažinimo užduotį tik 2,7 proc., Suomija – 3,9 proc., Danija 8 proc.  Tiesa, svarbu nepamiršti, kad dėl aukšto jų ekonomikų pajėgumo Skandinavijai buvo nustatytos aukštesnės teršalų mažinimo lubos, nei tarkime Estijai.

Iš Baltijos jūros regiono šalių, be Lietuvos, tik Latvija ir Lenkija demonstravo dviženklį ŠESD sumažėjimą žemiau 2020 normos. Pastarosios šalies atveju sparčią pažangą galėjo lemti prasta startinė padėtis: dėl Lenkijoje veikiančios anglies kasybos pramonės ir taip pat periodiškai kylančių atliekų gaisrų, bendras šalies užterštumo lygis yra vienas aukštesnių regione.  Pagal šį rodiklį prasčiausiai Europoje atrodo Airija, Estija ir Liuksemburgas; geriausiai – Rumunija, Malta ir Švedija.  Galbūt todėl švedai jaučiasi galį nepersistengti viršydami ŠESD emisijų mažinimo normas.

2019 m. duomenys.
Šaltinis: greenmatch.co.uk

Tad ar sugebės Europos Sąjunga  iki 2020 pasiekti užsibrėžtą tikslą ir 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių teršalų išmetimą į atmosferą? Tiksliai į šį klausimą atsakys tik naujausi duomenys, tačiau turima informacija nuteikia optimistiškai: 2017 m. ES nuo bendro tikslo atsilikinėjo tik kiek daugiau nei 2 procentais.  Tiesa tris metus prieš tai emisijų lygis mažėjo neženkliai, o 2017 m. net šoktelėjo 0,6 proc. Vis dėlto net ir 98 proc. ambicingo plano įvykdymas būtų visai neblogas rezultatas.

Norėdami Jums suteikti aukščiausio lygio paslaugas ir suasmeninti Jūsų patirtį mūsų svetainėje, naudojame slapukus. (angl. „cookies“). Plačiau apie tai: privatumo politika

The cookie settings on this website are set to "allow cookies" to give you the best browsing experience possible. If you continue to use this website without changing your cookie settings or you click "Accept" below then you are consenting to this.

Close